Šiems gydytojams patikime save tikėdamosi, kad jie – profesionalai, kad padarys tai, apie ką svajojame, ir padarys šiuolaikiškiausiais ir efektyviausiais būdais. Rūpindamosi, kad tik viskas pavyktų, ne visada pasidomime, ką jaučia ir kuo gyvena žmonės, kurie turi drąsos skverbtis į kitų kūnus ir formuoti juos it skulptūras.
Kalbamės su „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro plastinės chirurgijos chirurgais Indre Sakalauskaite, Dariumi Jauniškiu ir dr. Arūnu Jankausku.
Indrė: Plastinė chirurgija – tai nuolatinė kūryba. Tu negali vadovautis štampais, nes kiekvienas atvejis būna skirtingas ir tu darai tai, ko reikia konkrečiam žmogui, o ne pagal šabloną.
Darius: Pacientų poreikiai skirtingi, operacinė technika įvairi... Pavyzdžiui, šiandien operavau nosį. Aš kūriau skulptūrą! Iš vienokios nosies kūriau atrodančią kitaip. Krūtų mažinimas – irgi skulptūra. Ir kai pamatai įvykusią metamorfozę, kai pamatai šypseną veide tos moters, kuri nesišypsojo... Arba kitos moters akyse – laimės ašaras, kai po operacijos prabėgus trims mėnesiams paklausi: „O kaip dabar jaučiatės?“ Ašaras, ištryškusias todėl, kad iš prigimties plokščia krūtinė suapvalėjo, ir pacientė pagaliau pasijuto esanti moteris.
– Krūtų tobulinimo operacija – pati populiariausia Lietuvoje?
Arūnas: Iš didžiųjų, ko gero, populiariausia ši operacija. Iš mažesnių – vokų.
– O kokių injekcijų moterys šiandien dažniausiai pageidauja? Biorevitalizacijos, mezoterapijos, botulino toksino?..
Arūnas: Mes, plastinės chirurgijos chirurgai, populiarių biorevitalizacijos, mezoterapijos, PRP injekcijų nedarome – tai gydytojų dermatologų duona. Užpildų ir botulino injekcijas daro ir dermatologijos, ir plastinės chirurgijos specialistai.
– Kalbėdama su gydytoja dermatologe, praktikuojančia Prancūzijoje, išgirdau, kad ji botulino toksino injekcijas rekomenduoja pradėti nuo aštuoniolikos toms, kurių labai aktyvi veido mimika. Pritariate jai?
Norinčių susileisti botulino toksino amžius jaunėja.
Darius: Norinčių susileisti botulino toksino amžius jaunėja. Anksčiau ateidavo tik tos moterys, kurios jau turi raukšlių, dabar – ir tos, kurios jų dar neturi ir nori, kad neatsirastų. Man atrodo, kad tai – teisinga, ypač kalbant apie labai judrius veidus. Prislopinus mimiką raukšlės formuojasi lėčiau.
Indrė: Viskas gerai, kai išlaikomas aukso viduriuko principas, kai neperlenkiama lazda. Blogai, kai mergina nelabai supranta, ką daro, badosi kas kelis mėnesius... Tai jau kraštutinumas. Jei žmogus gerai suvokia, ką ir kodėl daro, jei nepiktnaudžiauja, tada pritariu gydytojai iš Prancūzijos.
Arūnas: Manau, kad nuo aštuoniolikos pradėti leistis botulino toksiną verta tik ypatingu atveju. Žmogus turi būti subrendęs, kad galėtų priimti tokį sprendimą.
Indrė: Mano jauniausia pacientė, kuriai leidau botulino toksiną, buvo dvidešimt penkerių. Jos kaktą „puošė“ gilios pykčio raukšlės. Mergina atėjo, kad užkirstų kelią tolimesniam jų gilėjimui. Paaiškėjo, kad šį dalyką ji yra paveldėjusi.
– Skaičiau, kad nemažai plastinės chirurgijos chirurgų imasi įvairių grožio ir jauninimo injekcijų, nes didėja nechirurginės pagalbos ir mažėja chirurginių operacijų poreikis.
Indrė: Pernai mūsų centre atlikta beveik tūkstantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijų, jų skaičius kasmet auga, tad negalėčiau sutikti, jog mažėja jų poreikis.
Darius: Tačiau kadangi ir injekcijų poreikis didelis, tie, kurie nejaučia poreikio operuoti, iš tiesų persikvalifikuoja. Lankiau kursus, kuriuos vedė iš Italijos atvykęs plastinės chirurgijos chirurgas. Jis pasakojo, kad operuoja retai, bet per mėnesį padaro apie 200 grožio injekcijų. Žmogus patenkintas, nes mažai operuojant mažesnė ir komplikacijų rizika, ramiau gyventi... Tačiau aš taip negalėčiau. Neįsivaizduoju savęs, darančio tik injekcijas.
Indrė: Daugumos tų, kurie tampa plastinės chirurgijos specialistais, svajonė ir tikslas – operuoti.
Darius: Pasaulyje dabar atliekama daug riebalų persodinimo injekcijų. Rudenį buvau tarptautinėje metinėje plastinės chirurgijos chirurgų konferencijoje, kurioje pagrindinę paskaitą skaitė profesorius iš Japonijos. Tai buvo paskaita apie riebalų persodinimą naudojant kamienines ląsteles. Ši tendencija įgauna pagreitį.
Arūnas: Noriu paaiškinti, kuo skiriasi riebalų ir riebalų, papildytų kamieninėmis ląstelėmis, persodinimas. Kai žmogui persodinami jo riebalai, jis jau gauna kamieninių ląstelių, nes jų riebaluose yra. Kitas variantas – per kelias valandas specialiu aparatu padauginti kamienių ląstelių ir suleisti tik jų. Trečias – paimti žmogaus riebalų ir keletą savaičių kultivuoti kamienines ląsteles laboratorijoje. Yra straipsnių, kuriuose teigiama, kad laboratorijoje gautų ląstelių turintys riebalai persodinti daug geriau prigyja. Tačiau norisi sulaukti daugiau patikimų publikacijų apie tai, kad ši metodika pasiteisina. Labai nesinori nuvilti pacienčių, juolab tokios procedūros kaina būtų nemaža. Tačiau įrenginys mūsų klinikoje yra, ir kultivuoti kamienines ląsteles galėtume.
Darius: Būna, ateina moteris ir prašo nusiurbti riebalus. Paaiškinu jai, kad užuot utilizavus juos galima prasmingai panaudoti, tarkim, pagražinti krūtis, sėdmenis... Jau ne viena pacientė pasinaudojo šia galimybe. Bet riebalų persodinimas gali būti naudojamas ne tik estetiniu tikslu. Pavyzdžiui, kai dėl vėžio moteriai pašalinama krūtis ir ji švitinama, audiniai ir randai labai sukietėja. Bet prileidus riebalų randai suminkštėja, tada galima juos tvarkyti ir kitomis priemonėmis. Manoma, kad pagerėjimas vyksta dėl riebaluose esančių kamieninių ląstelių.
– Veido patempimą specialiais siūlais vis dar darote?
Arūnas: Darome, bet jie ne bet kam tinka. Reikia tam tikrų indikacijų. Tiems, kas jų nori, būtina labai gerai išaiškinti, ką siūlai duos. Kad vėliau žmogus nepasijustų negavęs to, ko tikėjosi. Beje, šiandien vyras buvo atėjęs. Jis neteko daug svorio ir įsivaizdavo, kad siūlais veido formą galima pataisyti, tačiau jo veidui siūlai – netinkamas sprendimas.
– Gal yra kažkokių metodikų, kurios pasaulyje jau pradėtos taikyti, bet į Lietuvą dar neatėjo?
Indrė: Tai kad Lietuvoje galime pasiūlyti viską, kas yra Europoje.
Kažkada nebuvo galimybės vizualizuoti, kaip atrodys pacientų kūnas po operacijos. Dabar jau kas antroje klinikoje tai daroma.
Darius: Jei kalbame apie pasiekiamumą, tai galime turėti viską, kas šiuo metu yra pasaulyje. Riboja kainos, kurios mūsų žmonėms, palyginti su amerikiečiais, sunkiau įveikiamos. Amerikoje kolegos naudoja aparatą, kurio ekrane matyti audinių kraujotaka. Pavyzdžiui, darai krūtų mažinimo operaciją ir matai, kuriose vietose audinių kraujotaka blogesnė. Plika akimi tai sunku pastebėti. Pašalini tuos audinius ir susiuvi tik gyvybingus. Tokia technologija užtikrina efektyvesnį žaizdų gijimą. Bet aparatas kainuoja 150 tūkstančių eurų.
Indrė: Kažkada nebuvo galimybės vizualizuoti pacientams, kaip atrodys jų kūnas po operacijos. Dabar jau kas antroje klinikoje tai pademonstruojama – kaip atrodys krūtys su implantais, kaip atrodys veidas su užpildais...
– Jūs dalijatės vienas su kitu informacija, kurią sužinote tarptautinėse konferencijose? Padedate vienas kitam operacijų metu? Plastinės chirurgijos specialistas – karys ar ne karys, jei vienas lauke?
Indrė: Mes – komanda. Galime pasitarti ir bendrai išgryninti sprendimą, kuris būtų palankiausias konkrečiam pacientui. Tai ypač praverčia sunkesniu atveju. Štai vakar dėl vienos pacientės tarėmės keturiese – trys chirurgai ir gydytoja dermatologė.
Arūnas: Domimės, kaip ir ką daro kolegos, ir padedame operacinėje vienas kitam, jei to reikia. Matau komandinio darbo naudą ir mums, ir pacientams.
Darius: Saugumo pojūtis didesnis! Visokių atvejų būna, ir sprendimai keli galimi, todėl tariamės, ir kartais kolega pasiūlo sprendimą, apie kurį nepagalvojai, geresnį. Arba visi trys, kaip sakė Indrė, išgryniname pacientui tinkamiausią. Remiamės vienas kito patirtimi. Kai kažkuris iš mūsų nuvažiuoja į konferenciją ir parsiveža naujos informacijos, dalijamės ja. Visur vienas nesuspėsi.