Už lėšas, šiuo metu gulinčias jūsų banko sąskaitoje, kitąmet, tikėtina, nusipirksite mažiau nei šiandien. Per kelerius metus šios santaupos gali nuvertėti gana reikšmingai. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų banko sąskaitose – 15 mlrd. eurų. Nors ir svarbu turėti laisvų lėšų, ekspertai sako, kad dalį jų protinga būtų „įdarbinti“.
Šiaulių banko pristatyto Lietuvos investicijų indekso 2023 m. duomenimis, likvidus šalies namų ūkių finansinis turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) per praėjusius metus paaugo apie 10 proc. ir pasiekė 36,6 mlrd. eurų. Per pastaruosius 10 metų gyventojų turtas išaugo 2,5 karto. Vis dėlto, didžiąją dalį – 70 proc. – šio turto sudaro pinigai ir indėliai.
„Gyventojų turtas auga ir tai – gera žinia. Vis dėlto stebina, kad du trečdaliai viso turto yra neįdarbinti. Auga tik turto pensijų fonduose dalis, tačiau tikriausiai tai labiau lemia iš dalies privaloma sistema. Gerai, kad ši gyventojų turto dalis yra investuojama ir gali uždirbti grąžą.
Kita vertus, pastaruoju metu išaugus terminuotųjų indėlių palūkanoms tuo suskubo pasinaudoti nemaža dalis gyventojų. Tai reiškia, kad gyventojai supranta, kad įdarbinti pinigus svarbu ir naudinga, tačiau nedrįsta pasidomėti platesnėmis investavimo galimybėmis“, – pastebi šeimos finansų ekspertė ir Šiaulių banko mažmeninių paslaugų vadovė dr.Dalia Kolmatsui.
Įvairiose apklausose maždaug kas ketvirtas gyventojas teigia, kad investuoja turimas lėšas. Geriausia investicija gyventojai laiko nekilnojamąjį turtą.
„Kas trečias gyventojas mano, jog geriausia investicija yra nekilnojamasis turtas, tačiau iš tiesų nekilnojamo turto, kaip investiciją, turi tik kas dešimtas. Būstui įsigyti ar bent jau pradiniam įnašui sukaupti reikia nemažos sumos, o paskolų palūkanų normos šiuo metu irgi nėra palankios. Terminuotojų indėlių palūkanos šiuo metu yra pakilusios ir tai paskatino nemažai žmonių pasidėti indėlius.
Tačiau jeigu žiūrime ilgesnę dešimties metų perspektyvą, Lietuvos investicijų indekso duomenimis, per pastaruosius 10 metų būsto nuomai vidutinė metinė grąža siekė 11 proc., o pats būstas brango vidutiniškai po 7 proc. per metus. Lietuvos įmonių akcijų kaina augo 8,8 proc. vidutiniškai kasmet, II pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža siekė 5,8 proc. o indėlių palūkanos – 0,4 proc. Daugelis šių turto klasių lenkė vidutinę metinę infliaciją, kuri siekė 4,1 proc.
Tai reiškia, kad yra įvairių galimybių įdarbinti lėšas, o laikomos sąskaitoje jos nekuria naudos“, – sako D. Kolmatsui.
Stabdo baimė ir stereotipai
Lietuvos banko Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad minimalų bazinį skaitmeninio finansinio raštingumo lygį šalyje pasiekė vos 16 proc. respondentų.
D. Kolmatsui mano, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės vis dar vengia įdarbinti turimus pinigus, yra baimė juos prarasti arba negalėti labai greitai išsigryninti. Pats žodis investavimas vis dar yra mistifikuojamas ir gyventojai nedrįsta prisiimti rizikos.
„Nenorėdami prisiimti rizikos gyventojai atsisako galimybės uždirbti grąžą. Tai rodo ir reakcija į pensijų fondų rezultatus. Nepaisant to, kad ilguoju laikotarpiu pensijų fondai uždirbo grąžą, daugiausiai šurmulio kyla tais metais, kai pensijų fondų rezultatai neigiami.
Geras būdas yra pradėti investuoti nedideles sumas, tai daryti periodiškai ir nuosekliai. Taip investuojant ir rizika bus mažesnė, ir nebus finansinio spaudimo, ir galima siekti ilgalaikių tikslų“, – sako šeimos finansų ekspertė.
Ar investavimui reikia turėti daug pinigų?
Norą pradėti investuoti dažnai stabdo įvairūs mitai ir stereotipai. Anot D.Kolmatsui, vienas pagrindinių mitų – investuoja tik pasiturintys žmonės, kurie turi dideles sumas.
„Daliai žmonių atrodo, kad investuoti verta tik turint didelę pinigų sumą. Tai tiesa, kai kalbame, pavyzdžiui, apie nekilnojamąjį turtą. Bet kitoms investicijoms didelių sumų nereikia.
Žinoma, investavus 100 eurų, net ir pavyzdžiui, 10 proc. metinė grąža neatrodys įspūdingai, bet jeigu tai darysime periodiškai, pavyzdžiui, kas mėnesį, tai jau per metus būsime investavę daugiau kaip 1000 eurų.
O antras dalykas – nuoseklias ilgalaikes investicijas lydi sudėtinių palūkanų efektas, kai ilgainiui vis didesnę grąžą gali generuoti ne tik žmogaus įmokos, o jau sukaupta investicinė grąža“, – teigia Šiaulių banko atstovė.
Pavyzdžiui, remiantis „Beatvest“ investavimo skaičiuokle, jei pradėtumėte investuoti vos nuo 50 Eur ir kas mėnesį investavimui skirtumėte tokią pačią sumą, per dešimt metų net ir gaudami nuosaikią 5 proc. vidutinę metinę grąžą atskaičius visus mokesčius, sukauptumėte daugiau nei 7600 Eur. Jei po tiek pat pinigų tiesiog persivestumėte į savo sąskaitą ir jų neįdarbintumėte, santaupos siektų 6000 Eur.
Ar investuoti sudėtinga?
Investavimas daugeliui asocijuojasi su nuolatiniu rinkų svyravimu, rizikų valdymu ir investicinių instrumentų išmanymu. Iš tiesų, pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojai turi turėti labai aukštas kompetencijas. Tačiau jos nėra būtinos pinigus įdarbinti norinčiam gyventojui.
„Svarbu, kad gyventojai, norintys įdarbinti pinigus, domėtųsi investavimo priemonėmis ir rinkomis ir suprastų rizikas.
Paprastas pavyzdys – retas kuris pagalvoja, kokias rizikas kelia investavimas į nekilnojamąjį turtą. Bet kai investuojant į fondą žmogui pranešame, kad investavimas susijęs su rizikomis ir jo turto vertė gali ir kilti, ir kristi – išsigąsta.
Investuoti nėra sudėtinga ir dažnai pačiam gyventojui nereikia valdyti savo investicijų – dažnu atveju tai daro patyrę pensijų ar investicinių fondų valdytojai. Bet pradedant investuoti patariame pasitarti su konsultantu, išsiaiškinti, kokios yra vienos ar kitos investicijos rizikos ir kaip veikia rinkos.
Keli patarimai yra klasikiniai – nemeskite visų pinigų vienu metu į vieną investiciją, nes tai pati didžiausia rizika, kad ir kaip tikite savo investicija.
Investuokite periodiškai nedideles sumas, patartina, į kuo daugiau skirtingų priemonių – tai yra savo portfelį diversifikuokite. Turėkite aiškų tikslą ir atsakingai įvertinkite savo toleranciją rizikai.
Beje, taip veikia ir pensijų fondų valdytojai. Jie nustato rizikos lygį ir siektiną grąžą ir pagal reikalavimus investuoja į daugybę fondų turto klasių ir verslų visame pasaulyje. Na, o gyventojai paprastai moka periodines įmokas kiekvieną mėnesį“, – pasakoja Šiaulių banko mažmeninių paslaugų vadovė dr.Dalia Kolmatsui.
Svarbu žinoti:
Pateikiama reklaminio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į Šiaulių banko grupės įmonės „SB Asset Management“ valdomus pensijų ar investicinius fondus arba bet kokias kitas finansines priemones.
Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, investavimo strategijas, taikomus mokesčius bei atidžiai susipažinti su sutarčių sąlygomis ir visais atitinkamo produkto dokumentais.
Indėliai iki 100 000 eurų yra apdrausti.