Pietų Korėjoje gyvenanti, už korėjiečio ištekėjusi lietuvė Daina Baublytė pasakoja, kokios nuotaikos tvyro šalyje, kurioje šiuo metu užregistruota daugiausiai užsikrėtimo koronavirusu (COVID-19) atvejų už Kinijos ribų.
Pora šiuo metu ruošiasi atidaryti savo restoraną, o gegužę – švęsti vestuves. Su Daina kalbamės apie tai, kaip pastarieji įvykiai keičia jos kasdienybę, ir tai, kaip P. Korėjos valstybė reaguoja į viruso protrūkį.
Šiuo metu P. Korėjoje yra daugiau nei 3 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Kokios nuotaikos tvyro šalyje?
Daugiausiai sergančiųjų yra Daegu mieste, kuriame gyvena per 2,5 milijono gyventojų. Viskas prasidėjo nuo to, kad viena moteris, kuri karščiavo, sirgo koronavirusu, nuėjo į keturis viešus maldų susibūrimus ir užkrėtė labai daug žmonių. Iki tol susirgimų buvo nedaug, ir daugelis užsikrėtusiųjų jau buvo pasveikę. Dabar yra spekuliuojama, kad užkrėtimai buvo suplanuoti. Nežinau, ar tai tiesa, nes faktų, patvirtinančių šias spekuliacijas, kol kas nėra.
Mes su vyru gyvename prie pat sienos su Šiaurės Korėja, Paju mieste. Tai labai didelė gyvenvietė, tačiau mes esame įsikūrę jos apskrityje, naujame rajone, kur gyvena nedaug gyventojų. Taigi, pas mus kol kas labai ramu. Tiesa, prieš keletą dienų keliems, netoli mūsų gyvenantiems žmonėms, kurie buvo grįžę iš Daegu, buvo nustatytas virusas. Tačiau panikos nėra. Žmonės ir toliau dirba, restoranai atidaryti, viskas gerai.
Jaučiamės saugūs, nes vyriausybė trumpąja žinute telefonu informuoja kiekvieną žmogų apie naują koronaviruso atvejį. Jeigu tas atvejis yra netoli mūsų, specialiame internetiniame puslapyje galime gauti išsamią išklotinę, kur ir kada tas žmogus lankėsi. Mūsų atveju, viena parduotuvė, kurioje apsipirko užsikrėtęs žmogus, buvo uždaryta patikrai. Tačiau po dienos ji ir vėl dirbo.
Šį savaitgalį turėjote sugrįžti į Lietuvą, tačiau kelionę atšaukėte. Kodėl?
Į Lietuvą grįžti planavau darbo reikalais, į įmonės, su kuria dirbu, susirinkimą. Kartu, žinoma, planavau aplankyti savo šeimą. Tačiau dėl kolegų nerimo buvome paprašyti neatvykti. Galiu suprasti, kodėl tvyro šis nerimas.
Visgi, ne kiekvienas, kuris atvyksta iš P. Korėjos, yra užsikrėtęs. O kai pats nesergi, tavo aplinkoje nėra panikos, tokie planų atšaukimai – labai skaudūs. Tiesą sakant, stebint naujienas Lietuvoje, o ypač paskaičius komentarus po straipsniais, susidaro įspūdis, jog tie, kurie grįžta iš zonų, kur yra daugiau užkrėtimų, nėra laukiami...
P. Korėjoje žmonių požiūris yra kitoks. Kai buvo evakuoti korėjiečiai iš Kinijos, virusio protrūkio zonos, vietos gyventojai juos pasitiko labai šiltai. Šalies viduryje buvo atidarytas centras, kur tuos atvykusius žmones prižiūrėjo. Jiems aplinkiniai nešė būtiniausias prekes, padėjo, kuo galėjo. Kai po dviejų savaičių jie buvo išleisti namo, jų autobusas buvo sutiktas su plakatais: „Būkite sveiki“, „Tikiuosi, viskas jums bus gerai“, „Laikykitės“, „Būkit stiprūs“ ir t. t. Tad tokia šilta, palaikanti atmosfera.
Gegužės mėnesį žadate švęsti savo vestuves. Kaip manote, ar neteks keisti savo planų?
Kol kas laukiame ir stebime situaciją. Valstybė žada, kad per ateinančią savaitę bus pasiektas užsikrėtimų pikas ir tada jis ims mažėti. Jeigu situacija negerės arba blogės, tuomet svarstysime atidėti vestuvių datą. Visgi, svečių sąraše – per 150 žmonių. Nors mums, jauniems, virusas neatrodo pavojingas, tačiau vestuvėse dalyvauti ketina ir senyvo amžiaus žmonės, silpnesnės sveikatos, ir jiems dideli susibūrimai būtų rizikingi.
Kartu su vyru greitu metu žadate atidaryti savo restoraną. Kokios yra verslo sąlygos šiuo metu?
Gyvenimas vyksta toliau. Visi dirba savo darbus. Mes neseniai baigėme kurti restorano interjerą, dabar pradėsime planuoti meniu. Kol kas žmonės labai susidomėję, prieina, klausia, kas čia atsidarys, kada atsidarys, ir tai labai smagu. Žinoma, žmonių skaičius mieste yra šiek tiek sumažėjęs. Tie, kurie jaučiasi peršalę, stengiasi likti namie.
Tarkime, didelės kompanijos, tokios, kaip didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė, parengė visus darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu. Sunkiau, turbūt, tiems verslams, kurių darbas yra rankinis, manufaktūrinis. Jeigu užsikrėstų jų kolektyvas, produkcija sustotų. Toks nerimas jaučiamas, bet jis nėra panikos lygyje. Daugiau tai yra pasyvus susirūpinimas.
Tiesa, verslui stengiasi padedi vyriausybė. Pavyzdžiui, šiuo metu ji uždaro savo valstybines valgyklas du kartus per savaitę, kad žmonės eitų valgyti į privačias kavines, restoranus. Apskritai, santykiai tarp žmonių čia yra labai svarbūs, visuomet jauti bendruomenės palaikymą, todėl tikimės, kad ir mums versle seksis be didesnio streso.
Ir visgi, jeigu šalyje įvyktų toks koronaviruso protrūkis kaip Kinijoje, kaip elgtumėtės? O gal jau ruošiatės tokiam scenarijui, kaupiate maisto atsargas namuose?
Jeigu virusas mutuotų ir taptų žymiai pavojingesnis, tokiu atveju reikėtų slėptis namie. Tačiau dabar, kai to nėra, geriausia, ką galime padaryti, tai gyventi kaip įprastai ir stengtis būti atsargiems, kuo dažniau plautis rankas. Jeigu jautiesi peršalęs, skauda gerklę, pradedi kosėti, reiktų niekur neiti iš namų ir skubiai kreiptis į sveikatos specialistus.
P. Korėjoje, jeigu žmogus įtaria, kad serga koronavirusu, jis turi skambinti specialiu numeriu. Tuomet atvažiuoja specialistai ir jį iš namų paima. Be to, yra specialūs centrai, skirti koronaviruso incidentams.
Tarkime, Paju mieste, pačiame centre, buvo keletas atvejų, kai žmonės, grįžę iš Daegu, buvo užsikrėtę koronavirusu. Tuomet vietos ligoninė, kurioje buvo nustatytas susirgimas, visus kitus pacientus perkėlė į kitą ligoninę. Visuose regionuose galioja ta pati tvarka: jeigu užfiksuojamas koronaviruso atvejis, vietos ligoninė tampa viruso gydymo centru. Tokiu būdu siekiama nelaikyti tų pačių pacientų su koronavirusu ir be koronaviruso toje pačioje ligoninėje.
Kitas dalykas, esant nerimui, visi, norintys išsitirti dėl viruso, gali tą padaryti „drive-throught“ servise, t. y. privažiuodami automobiliu. Testo, kuriame tiriamos žmogaus seilės, rezultatai yra gaunami po 6 val. Per dieną galima ištirti apie 17 tūkst. žmonių. Už testą iš karto mokėti nereikia. Kai gaunami rezultatai, moka tik tie, kurie neserga.
Maisto atsargų nekaupiame, nepastebėjome, kad tai darytų ir aplinkiniai žmonės. Kol kas didžiausias deficitas – kaukių. Jų, ypač Daegu mieste, labai trūksta. Užsisakius internetu gali tekti laukti net ir savaitę. Dėl šios priežasties atsirado ir spekuliantų, kurie, norėdami užsidirbti, pradėjo perpardavinėti jas gerokai didesnėmis kainomis. Tačiau valstybė griežtai seka tokius verslus ir taiko griežtas sankcijas.
Bet kokiu atveju, labai tikiuosi, kad jau greitu metu situacija P. Korėjoje ims gerėti, o galimas viruso protrūkis Lietuvoje bus suvaldytas dar jam neprasidėjus. Dabar svarbu nepasiduoti panikai. Jeigu žmogus suserga, jis neturi būti užguitas, diskriminuojamas ar jaustis dėl to kaltas. Palaikykime vieni kitus, skatinkime kreiptis pagalbos ir padėkime esant bėdoje.