Kad suvoktum vieną iš nugalėjusių filmų apie gamtą, reikia ir humoro jausmo, ir žemaitiškos tarmės supratimo, – portalui LRT.lt atskleidė komisijos pirmininkė Dalia Kutraitė-Giedraitienė prieš paskelbdama net du Lietuvos gamtos filmų kūrėjo Petro Abukevičiaus vardo filmų apie gamtą konkurso laureatus. Anot jos, filmai puikūs, todėl komisija tiesiog negalėjo neapdovanoti abiejų.
Nugalėtojai – net du
Lietuvos gamtos filmų kūrėjo Petro Abukevičiaus vardo filmų apie gamtą konkursą nuo 1998 m. rengia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei Aplinkos ir Kultūros ministerijos. Šių metų apdovanojimo ceremonijoje laureatais tapo net du darbai – Valdo Mikolaičio filmas „Vorų ratilinis“ ir Stasio Medžiūno ir Dariaus Musteikio filmas „Gandrai sugrįžta“.
P. Abukevičiaus premijos laimėtojas V. Mikolaitis, atsiimdamas prizą juokavo, kad apie žmones, bijančius vorų, yra girdėjęs. Filmo autorius prisipažino, kad bandydamas nufilmuoti tinklus pinančius vorus ne kartą patyrė fiasko: „Bandymų buvo ne vienas, bet šį kartą pasiryžau ir naktimis, nuo 10 valandos vakaro iki 5 valandos ryto, stebėdavau, ką vorai veikia. Buvau didžiai nustebęs dėl to, ką pamačiau. Filmu norėjau atkreipti dėmesį į vorus, kad žmonės žinotų.“
Paklaustas, kaip pavyko pasiekti norimą rezultatą, V. Mikolaitis sakė, kad tai padaryti pavyko didelės kantrybės dėka. „Man tai savotiškas žaidimas, pavyzdžiui, jei padarai idealų naktinį apšvietimą, voro nesulauksi. Tenka aukoti kokybę, bet voras tada pasirodo. Įdomu, kad po naktinių filmavimų namo grįždavau sulipęs, nes voratinkliai visur“, – patirtimi dalijosi laureatas.
Premiją gavęs filmo „Gandrai sugrįžta“ bendraautoris ornitologas D. Musteikis, bene 30 metų besidomintis paukščiais, sakė: „Šį filmą sukūrėme tam, kad parodytume žmonėms, kas gyvena šalia mūsų, kokie nuostabūs paukščiai gyvena šalia.“
Jam antrino filmo bendraautoris S. Medžiūnas: „Būsiu nekuklus – man pačiam labiausiai rūpi viskas, ką aš darau. Visą gyvenimą dirbau su kompiuteriais, bet pabandžiau, kas būtų, jei pažiūrėčiau į gamtą tokiomis akimis, kokiomis jos dar nemačiau. Dabar tarsi praregėjau. Aš dėkingas ir mano aplinkos žmonėms, ir žmonai Vilijai, kuri pakentė mano filmavimus, anūkai irgi skriaudą jautė, kad senelis geriau elgiasi su paukščiais, negu su žmonėmis.“
Paklaustas, ar kuriant tokius filmus technika yra svarbi, jis teigė, kad aparatūra yra svarbi, tačiau be žmogaus net ir moderni technika nieko negalėtų padaryti. „Be to, tikrai niekada jokia technika neatstos žmogaus tiesioginio santykio su gamta, joks kompiuteris“, – pridūrė jis.
Kartu paskelbta, kad publikos simpatijų apdovanojimas atiteko Eugenijui Nedzinskui ir jo filmui „Kopos“ – už kūrinį balsavo portalo LRT.lt skaitytojai. Geriausius filmus bus galima išvysti per LRT Plius kanalą.
Reikės drąsos ir humoro jausmo
Šiais metais P. Abukevičiaus vardo premijos konkursui buvo pateikti 6 filmai. Anot vertinimo komisijos, skaičius yra gan didelis, o filmai – kokybiški. Anot komisijos pirmininkės, LRT tarybos narės D. Kutraitės-Giedraitienės, išrinkti nugalėtoją buvo ne tik didelė atsakomybė, bet ir malonumas peržiūrėti visus konkursui pateiktus filmus. Jai pritarė ir komisijos narys Saliamonas Paltanavičius: „Išrinkti nugalėtojus tikrai nebuvo lengva, filmai žavūs, juose buvo labai daug nelaukto, netikėto, neišmokto, o atrasto.“
Paklausta apie pagrindines filmuose nagrinėjamas temas, D. Kutraitė-Giedraitienė sakė: „Pasigedome aktualijų gamtos apsaugos tema. Filmo autoriai linkę apdainuoti gamtą, ją stebėti, ja žavėtis, atskleisti, atrasti, bet šį karta publicistinio žanro nebuvo.“
Paprašyta įvertinti šių metų nugalėtojus komisijos pirmininkė neslėpė susižavėjimo: „Šiemet laureatai yra du – 5000 eurų dydžio premija dalinama į dvi dalis, nes yra du tikrai lygiaverčiai filmai, ir mes būtume blogai jautęsi jų abiejų neapdovanodami.
Valdo Mikolaičio filmas „Vorų ratilinis“ – filmas, skirtas vorams. Mes net pagalvojome, kad reikės dėti prieš filmą skelbimą, kad silpnesnių nervų žiūrovai pasitrauktų nuo ekranų. Bet iš kitos pusės, šis filmas reikalauja ir gero humoro jausmo. Taip pat reikia suprasti žemaitiškai, nes filmo kūrėjas yra iš Žemaitijos ir savo balsu, ir tarme įgarsino filmą. Tai atrodo labai įdomu. Nuostabu tai, kad V. Mikolaitis nėra neprofesionalas, savarankiškai pats vienas filmuoja. Jis yra didžiausias P. Abukevičiaus vardo premijos atradimas.“
Antrasis komisijos širdis pavergęs filmas – Stasio Medžiūno ir Dariaus Musteikio „Gandrai sugrįžta“. Anot D. Kutraitės-Giedraitienės, šis filmas pasakoja apie gandrus, tačiau jame galima išvysti ir daug kitų gamtos gyventojų. „Filmas yra pritrenkiantis, stebinantis profesionalumu, atidžiu žvilgsniu į kiekvieną detalę.“
Gamtininkas P. Abukevičius
Lietuvių kino režisierius ir operatorius P. Abukevičius neatsiejamas nuo filmų apie gamtą istorijos ir populiarinimo Lietuvoje. Būsimasis kūrėjas gimė 1928 m. Pumpėnuose ir buvo jauniausias vaikas iš dešimties. Baigęs dvi Pasvalio gimnazijos klases įstojo į Kauno kunigų seminarijos parengiamąją grupę, tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms 1949 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą ir studijavo prancūzų kalbą.
Atsisakęs bendradarbiauti su KGB buvo išsiųstas iš šalies ir atsidūrė Minske. Po poros metų grįžęs į Lietuvą mokėsi Kauno kūno kultūros institute. Būtent čia taip susidomėjo gamta, kad išvyko į Maskvą ir 1959 m. Kinematografijos institute Maskvoje gavo operatoriaus diplomą.
Per ilgą kūrybinę karjerą jis sukūrė arba prisidėjo kuriant prie daugiau kaip 30 filmų apie gražiausias Lietuvos gamtos vietas, įdomiausius gyvūnus. Dar 20 filmų P. Abukevičius sukūrė įvairiomis mokslo populiarinimo temomis. Savo kūriniuose režisierius stengėsi atskleisti gamtos grožį, šviesti ir auklėti visuomenę, ugdyti jaunimą, formuoti požiūrį į gamtą.
P. Abukevičius filmai buvo rodyti daugiau nei 100 šalių ir tokiuose pasaulinio garso televizijos kanaluose kaip „Discovery“. 1980 m. XVIII tarptautiniame filmų festivalyje Niujorke, filmas „Juodieji gandrai, elniukas ir Nida” buvo apdovanotas sidabro medaliu. Vienas įspūdingiausių P. Abukevičiaus nuveiktų darbų – retų paukščių stebėjimas ir filmavimas atšiauriuose Sibiro ir Kamčiatkos regionuose.
Ankstesnių konkursų laureatai
2016 metais laureatu tapo filmas „Didžioji paukščių paslaptis“ (autoriai Dalia Juočerytė, Rimantas Baltruška, Egidijus Povilaitis ir kt.). Dukart P. Abukevičiaus premiją pelnė žinomas dokumentinių filmų apie gamtą autorius Vytautas Jankevičius ir jo kūrybinės grupės nariai Romantė Vyšniauskienė bei Vidmantas Blažys, kuris tapo laureatu ir 2014 metais. Vytautui Jankevičiui premija buvo skirta ir 2012 m.
Šią premiją taip pat pelnė Kęstutis Verbickas, Selemonas Paltanavičius, Vytautas Vitkauskas, Gintautas Alekna, Birutė Bražinskaitė, Kastytis Mačiūnas, Eugenijus Drobelis, Jonas Bilinskas, Mindaugas Survila, Mantas Jancevičius, Valdas Mikolaitis, Akvilė Anglickaitė.
Vienas garsiausių P. Abukevičiaus premijos laureatų – operatorius ir režisierius Mindaugas Survila, kurio filmas „Sengirė“ pelnė šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą ir šiuo metu lanko didžiuosius pasaulio kino festivalius. 2007-aisiais M. Survila buvo apdovanotas P. Abukevičiaus premija už filmą „Susitikimas su žuvininkais“.
Geriausius filmus apie Lietuvos gamtą rinko komisijos pirmininkė, LRT tarybos narė D. Kutraitė-Giedraitienė kartu su komisijos nariais: Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiuoju specialistu S. Paltanavičiumi, kino režisieriumi Vytu Jankevičiumi, LRT Prodiuserių skyriaus technine redaktore Renata Daraškevičiene, Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus patarėja Ele Ona Vilkiene.
