Kokiam nors žmogui pasiūlykite kelias minutes pabūti vienam, apie nieką negalvoti ir išgirsite atsakymą, kad „esu per daug užsiėmęs, kad švaistyčiau laiką tokiems vėjams“, „aš negaliu sėdėti vienas“, „turiu nuolat būti produktyvus“ ir pan. Tačiau vienatvė yra reikalinga ir labai naudinga. Sužinokite, kuo.
DIDINA NAŠUMĄ
Galbūt skamba juokingai, kad sėdėjimas vienam ir
nieko neveikimas didina darbo našumą, tačiau išties taip ir yra. Nors daugelis
biurų įrengiami taip, kad visi galėtų lengviau bendrauti, susikalbėti, tyrimai
rodo, kad žmonių apsuptyje mes esame kur kas mažiau produktyvūs. Tik
pagalvokite: norite dirbti, bet kolegė, sėdinti priešais jus, netveria savo
kailyje, kaip nori papasakoti linksmą istoriją, kitas bendradarbis siūlo
pasidaryti 5 minučių kavos pertraukėlę, kai trečias atlekia turėdamas keletą darbinių
klausimų. Tada tikrai norisi atskiro kabineto, ramybės ir galimybės dirbti
vienam.
Garsusis vienišius ir atsiskyrėlis Henry David Thoreau tokias mintis išsakė jau prieš pusantro šimto metų: „Mano manymu, sveika didesnę laiko dalį praleisti vienumoje. Draugija, netgi geriausia, greit ima varginti ir blaško. Man patinka būti vienam. Aš niekad nebuvau sutikęs geresnio draugo už vienumą.“
DIDINA KŪRYBIŠKUMĄ
Aišku, linksmai šnekučiuojantis su draugais ar bendradarbiais gali kilti išties gerų minčių, tačiau kartais genialioms mintims reikia ramybės ir atsipalaidavimo. Pagalvokite, kodėl daugelis rašytojų, menininkų nori mėnesiui apsigyventi miško trobelėje ar susiruošia dirbti privačioje studijoje, kur niekas netrikdytų minčių. Būnant vienam su savo mintimis, kūrybinis potencialas išsiplečia.
Kaip teigė garsus mąstytojas A. Šopenhaueris, „kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas“.
STIPRINA PSICHIKĄ
Žmonės – socialūs tvariniai, todėl svarbu turėti tvirtus ryšius su kitais žmonėmis. Bet vienatvė yra būtina, jei norite būti psichiškai stiprūs. Tyrimai rodo, kad sugebėjimas kontroliuoti vien tik savo laiką yra susijęs su padidėjusia l būsena ir mažesniu streso lygmeniu.
Beje, žmonės, kurie dažniau būna vieni, rečiau serga depresija. Daugelis žmonių praleidžia daug laiko planuodami vestuves, atostogas, bet niekada neplanuoja, kaip kuo geriau išnaudoti laiką, kai yra vieni. Laikas, praleistas vienumoje, gali suteikti jums galimybę suvokti savo tikslus, ketinimus.
IŠGRYNINA SAVĘS SUVOKIMĄ
Truputis vienatvės labai naudinga. Jei žmogus gyvena norėdamas pasiekti ramybę, jis suras laiko pabūti vienas. Kartais tereikia atsisakyti menkaverčių plepalų, sėdėjimo kavinėse. Protas nors kelias minutes per dieną turi būti sutelktas į maldą ar meditaciją.
Dar filosofas Paskalis įžvelgė žmonijai dabar taip aktualią problemą, susijusią su vienatve: „Visos mūsų bėdos kyla iš mūsų nesugebėjimo ramiai pabūti vienumoje.“
Po to jaučiamės labiau sutelkti ir pajuntame dabarties akimirkos grožį. Pradedame matyti, kaip gelsta lapai, skleidžiasi gėlė ant palangės. Gyvendami dabartyje, susideriname su gamtos energijomis: žiema, pavasaris, vasara ar ruduo, diena, naktis. Taip suvokiant aplinką ir save paprasčiau suprasti kaip gamtos dalį.
KADA BŪTI VIENAM?
Nereikia visko suprasti tiesiogiai ir mėnesiui užsidaryti atokioje trobelėje. Pabūti vienam su savo mintimis galima skiriant vos 10 minučių per dieną: svarbiausia tuo metu negalvoti apie darbus, rūpesčius, nekreipti dėmesio į skambantį telefoną.
Stebėkite aplinką, apmąstykite, kaip praėjo diena, pagirkite save už pavykusius darbus, išgerkite puodelį arbatos ir stebėkite pro langą einančius žmones. Būti vienam nereiškia būti vienišam, tačiau kiekvienas turime suprasti, kad pabūti su savimi, įsiklausyti į save ir atrasti tai, ką esame giliai paslėpę, svarbu kiekvienam.
KĄ VEIKTI VIENAM?
Kadangi už lango alsuoja pavasaris ir artėja vasara, buvimą vienumoje esant galimybėms realizuokite lauke – iš to gausite dvigubos naudos, mat grynas oras ir gamta visas išvardintas naudas padvigubins.
Pasivažinėkite dviračiu. Dabar pilna puikių dviračių takų, kurie driekiasi parkuose, miškuose ar palei upę. Neskubėkite, neturėkite jokio konkretaus tikslo, kur reikėtų numinti, – tiesiog važiuokite sau maloniu tempu, atsipalaiduokite, stebėkite besikeičiančius gamtos vaizdus, leiskite vėjui išpūsti iš galvos visas negatyvias mintis ir stresą.
Pamedituokite. Tam nereikia specialaus pasirengimo ar žinių – tiesiog susiraskite jaukų gamtos kampelį, kuriame tuo metu nebūtų pašalinių žmonių, prisėskite, sukryžiuokite kojas, atpalaiduokite pečius. Giliai įkvėpkite, keletą sekundžių sulaikykite orą, iškvėpkite, būkite užmerktomis akimis. Stenkitės apie nieką negalvoti, susikoncentruokite į savo kūną, kvėpavimą, tylą.
Prisėskite ant suoliuko. Dabar daug atnaujintų puikių suoliukų įdomiose vietose – tiek miestų parkuose, prie upių, pamiškėse ar apžvalgos aikštelėse. Paieškoję atrasite ir nuošalesnių, suoliukų „vienišių“, – gal būtent tokio jums dabar labiau reikia, negu įspūdingo vaizdo prieš akis?
Galite tiesiog ramiai pasėdėti ir pasiklausyti paukščių čiulbesio, upelio čiurlenimo ar medžių šnarėjimo, pasimėgauti vaizdu. O gal pailsėti jums padeda knygos ar mėgstamo žurnalo skaitymas, muzikos klausymas? Suoliukas gamtoje tam išties puiki vieta!
Aplankykite muziejus ar parkus. Taip, nėra geresnės draugijos tokiai veiklai negu jūs pats. Muziejai yra ta vieta, kur plepalai su draugais visiškai nepadeda pamatyti eksponatų ar suvokti meno, todėl, jeigu seniai lankėtės muziejuje, pabuvimui pačiam su savimi ši veikla tikrai tiks, juolab, kad pilna muziejų/parkų po atviru dangumi, kur grynas oras ir vienuma puikiai paildys vienas kitą.
Sportuokite. Pripažinkite – sportui tikrai nebūtina kompanija, dažnu atveju draugija čia netgi trukdo. Na, o sportuoti vienumoje, susikaupiant į savo fizinius ir dvasinius pokyčius, netgi labai naudinga. Apstu veiklos, kuri tobulai tinka sportui po atviru dangumi kai esate vienas – bėgiokite, išbandykite ėjimą su lazdomis, plaukiojimą irklente, riedučius, parkų treniruoklius ir pan.
