Mes tikime, kad jūs rimtai nagrinėjate ženklelius, aiškinančius, kaip prižiūrėti naują megztinį, kad jis nesusitrauktų iki lėlei tinkamo dydžio. Bet atidžiai perskaitykite ir gaminio sudėtį – norite tikėkite, norite ne, bet net natūralūs audiniai gali pakenkti odai. Arba jai nepatikti.
Jei jūsų oda sausa, naujas megztinis, sėkmingai nučiuptas per išpardavimą, gali dar labiau komplikuoti gyvenimą.
Vilna. Na taip, ji šildo ir saugo nuo žiemos žvarbos, tačiau gali erzinti odą. Ir kalba eina ne tik apie jautruoles, kurias ir taip kanda visi megztiniai. Jei jūsų oda sausa, jautri ir lengvai suerzinama, naujas megztinis, sėkmingai nučiuptas per išpardavimą, gali dar labiau komplikuoti gyvenimą. Net jei iki šiol vilna jūsų neerzino, o staiga pradėjo, nemėginkite odos perauklėti. Padėti gali šilkiniai ar trikotažiniai marškinėliai, nešiojami po apačia. Ir niekada nepirkite drabužio, jei jis kanda ir elektrinasi vos prisilietus. Geriau nebus, kad ir ką sako pardavėjos.
Bambukų audinys. Visi sako, kad jis – vienas ekologiškiausių pasaulyje. Gal ir taip, bet turėkite omeny, jog bambukas – gana kieta medžiaga, todėl norėdami, kad jūsų patalynė, rankšluosčiai ar marškinėliai būtų minkštučiai ir švelnūs kaip medvilnė, gamintojai turi apdoroti juos cheminėmis medžiagomis. Tarp jų minimas anglies disulfidas, natrio hidroksidas ir sieros rūgštis. Gal tai tik piktų liežuvių šnekos, bet jei jus nuolat vargina alergija ir kitos bėdos, gal pamėginkite pašalinti „iš apyvartos“ potencialų alergeną?
Viskozė. Pirmasis audinys, dirbtinai sukurtas žmogaus rankomis, irgi ne toks jau paprastas ir nekaltas. Taip, viskozė turi tam tikrų antibakterinių savybių, puikiai vėdinama, maloni prie kūno. Tačiau būtent dėl cheminio apdorojimo ir tam tikrų gamybos ypatumų (papildoma chemija naudojama tam, kad audinys ne taip lamdytųsi), ji irgi gali erzinti odą. Ypač drėgną – suprakaituoti ar pakliūti po lietumi – nerekomenduojama.
Poliesteris. Kaip žinote, šis cheminis sintetinis pluoštas gaminamas iš naftos. Audinys atsparus trinčiai, beveik nesiglamžo, yra tvirtas, nesugeria drėgmės, todėl greitai džiūsta – žodžiu, vieni privalumai? Deja. Skeptikai pataria pernelyg juo nesižavėti ir kaltina jį kancerogeniniu poveikiu (tiesa, turbūt tik tada, jei valgysite sukneles ar sijonus). Verčiau turėti informacijos, nei nieko nežinoti. Miesto legendos neretai meluoja, bet kažkas juk davė pagrindo joms atsirasti.
Poliamidas. Iš jo gaminamos pėdkelnės, kojinės ir kojinaitės (poliamidas labai atsparus trinčiai.) Tačiau nepalankiai susiklosčius aplinkybėms šis audinys gali išderinti organizmo termoreguliaciją ir elektrinti odą. Jis lengvai sugeria nemalonius kvapus. Jei nesilaikote idealios higienos, poliamido drabužiai gali tapti palankia terpe bakterijoms ir mikrobams. O neiloną – poliamido giminaitį – mėgsta grybelis. Be to, mūvint tokias kojines lengva perkaisti kojas.