Internete paviešinta aktorės Jurgitos Jurkutės-Širvaitės kalba konferencijoje „TEDxVilnius“ sujaudino internautus. Vaizdo įrašu iš konferencijos pasidalijusi J.Jurkutė-Širvaitė tikino, kad šiai kalbai gyvenimas ją ruošė penkerius metus.
Konferencijoje „TEDxVilnius“ J.Jurkutė-Širvaitė pasirodė kiek daugiau nei prieš mėnesį.
„Aš ir vėl scenoje. Šitoje scenoje buvau daugybę kartų. Kaip aktorė, kaip vedėja. Žinote, laukdama savo išėjimo, jutau, tarsi tuoj tuoj nuskambės trečias skambutis, pakils uždanga ir prasidės spektaklis, arba operatorius pamos ranka, įsijungs raudona lemputė ir aš visiems tiesioginiame eteryje pasakysiu „labas vakaras, mieli ponai ir ponios. Bet šiandien viskas kitaip“, – pradėdama kalbą į klausytojus kreipėsi J.Jurkutė-Širvaitė.
Savo kalbai ji pasirinko itin jautrią temą – prabilo apie savižudybes. Žinoma moteris atviravo, kad pati nesyk išgyveno skausmą dėl savo noru iš gyvenimo pasitraukusių artimų žmonių.
Savo kalbos vaizdo įrašu J.Jurkutė-Širvaitė pati pasidalijo „Facebook“ tinkle. Čia aktorė rašė:
„Penkerius metus gyvenimas mane ruošė šiai kalbai. Keletą mėnesių aš ruošiausi jai pati. Sąmoningai ir atsakingai.
Tai, ką išgirsite, nebus lengva. Tačiau tai bus tiesa, kurioje mūsų šalis gyvena jau ilgus metus. Aš taip pat išgyvenau ilgus metus tylos ir daugybės tamsių, sunkių jausmų...
Tad priimkit mano žinią. Ji nesikandžioja – ji tikra. Ji sukrečianti, bet ji reali. Ji nešanti šviesą, nes be jos aš tiesiog nemokėčiau gyventi.
Bet šiandien mano širdyje vėl šviečia pati ryškiausia saulė. Ji tokia stipri ir tokia karšta, kad gali sklisti begaliniu spinduliu. Tad priimkit mano žinią. Ji nesikandžioja – ji tikra. Ji sukrečianti, bet ji reali. Ji nešanti šviesą, nes be jos aš tiesiog nemokėčiau gyventi. Priimkite mane, kaip „širdies žinučių paštininkę“. Atvirą, nuoširdžią, kažkada sužeistą, o šiandien ir vėl tvirtai stovinčią ant žemės ir besibeldžiančią į jūsų širdies duris.
Ar kas nors yra namuose?
Atverkit duris ir būkit patys paštininkai. Dalinkitės šia žinia ir čia, ir už jūrų marių.
Nuoširdus ir stiprus apkabinimas visiems, kurie man padėjo ruoštis, kurie palaikė ir kurie rašote laiškus. AČIŪ mano ŠEIMAI, mano DRAUGAMS, kurie visada buvote šalia, mano tiems, kurių nebėra.
Būkite visi laimingi, sveiki, mylimi ir įvertinti. Žmogui tikrai reikia tik trupučio.“
Visą Jurgitos Jurkutės-Širvaitės kalbą galite išgirsti čia: