Ilgėja dienos, baigiasi daugumos augalų ramybės laikotarpis, tad visai nenuostabu, kad gėlininkai sako: „Pagaliau prasideda nauji metai!“
Per žiemą paprastai perskaitome ar išgirstame nemažai informacijos apie naujas gėlių rūšis ar auginimo būdus ir nekantraujame imtis eksperimentų. Visa tai puiku, tačiau nederėtų pamiršti ir senųjų „įnamių“, kurie jau bunda iš žiemos miego. Savo kambarinėms gėlėms, kurias auginate ne vienerius metus, skirkite šiek tiek daugiau dėmesio, ir jos atsidėkos vešlia lapija, o kai kurios – ir gražiais žiedais.
Drėgmės – nei per daug, nei per mažai
Šildymo sezonas dar nesibaigė, tad dauguma kambarinių augalų vis dar kenčia dėl pernelyg sauso oro. Kuo dažniau apipurkškite jų lapus – ne tik padidės oro drėgmė aplink augalą, bet ir ant lapų nusės mažiau dulkių. O štai laistydama nepersistenkite: žymiai daugiau augalų nunyksta dėl vandens pertekliaus nei dėl jo trūkumo.
Saikingai tręškite
Patyrę gėlininkai sako, kad mėgėjai dažnai daro tokią klaidą: vos tik pastebėję, kad augalas skursta, tarsi skęstantieji šiaudo griebiasi trąšų. Visai be reikalo! Trąšos – sveikų, užtektinai šviesos, šilumos ir drėgmės gaunančių augalų maistas. Skurstančios gėlės trąšų paprasčiausiai nepasisavina. Apie tręšimą reikėtų žinoti dar du svarbius dalykus:
• geriau tręšti dažniau, bet silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalu, o ne rečiau, bet stiprios koncentracijos tirpalu;
• žydinčias kambarines gėles galima tręšti tik po to, kai jos sukrauna pumpurus. Patręšus anksčiau, gėlė visas jėgas skirs vešliai lapijai auginti, o žydės menkai.
Nekviesti svečiai
Pavasariop iš žiemos miego nubunda ne tik kambariniai augalai, bet ir jų kenkėjai, ypač voratinklinės erkutės ir miltuotieji skydamariai. Reguliariai apžiūrėkite apatinę lapų pusę. Pastebėjusi pirmuosius požymius, iškart imkitės atitinkamų priemonių. Apnikę vieną gėlę kenkėjai, greitai persimeta ir ant kitų kambarinių augalų. Apsilankykite insekticidais prekiaujančioje parduotuvėje ir konsultanto pasiteiraukite, kokiu preparatu kokius kenkėjus geriausia naikinti. Galite išbandyti ir namines priemones: česnakų antpilą (visos galvutės skilteles sugrūsti, užpilti 1 l kambario temperatūros vandens ir palaikyti per naktį) arba acto rūgšties tirpalą (šaukštas rūgšties 10 l vandens). Beje, rūgščiu tirpalu galite drąsiai purkšti gražuoles azalijas – ne tik išnyks kenkėjai, bet ir pačios gėlės neįtikėtinai atsigaus.
Genėti reikia ne tik sodą
Genėti reikia ir daugumą kambarinių gėlių. Geriausias laikas tam – visas kovo mėnuo. Pirmiausia nuskabomi nužydėję žiedai, nuvytę lapai, pažeisti stiebai. Paskui šalinami išsikerojusio augalo ūgliai, styrantys už kero ribų. Gailėti nereikia: tinkamai nugenėtas augalas pradeda gražiai šakotis ir greitai išaugina tankų kerą. Žydinčios gėlės nugenėtos gausiau žydi, tik genėti reikia ne vėliau kaip 2 mėn. iki numatomo žydėjimo.
Kovas – sunkiausias laikas kaktusams
Daugelis kaktusų augintojų, matydami saulės nutviekstus pasiraukšlėjusius augalus nekantrauja kuo greičiau palaistyti sausą vazonėlių žemę. Jautresnių rūšių kaktusai už tai „atsidėkoja“... numesdami jau ūgtelėjusius „vaikučius“. Prieš laistant būtina palūkėti, kol jie sutvirtės, įgaus sodresnę spalvą. Žadinti kaktusus reikia švelniai: iš pradžių retkarčiais saikingi apipurkšti, o tik dar po kelių savaičių pradėti laistyti drungnu vandeniu. Beje, kad pirmųjų pavasarinės saulės spindulių sušildyti kaktusai pernelyg anksti nenubustų iš žiemos miego, saulėtomis dienomis juos reikėtų pridengti lengva popierine uždanga ar šviesaus audeklo skiaute.
Geras laikas naujiems pirkiniams
Nors vazoniniai augalai parduodami ištisus metus, būtent pavasarį geriausia pradėti auginti naujas ir reiklias gėles, nes šiuo metu vežamos į namus jos nenušals, turės palankesnes augimo sąlygas: daugiau šviesos (dienos sparčiai ilgėja) ir oro drėgmės (baigiasi šildymo sezonas), greičiau prisitaikys naujoje vietoje.
Nauja gėlė – tai lyg meilė iš pirmo žvilgsnio. Susižavi grožiu, bet negali įsivaizduoti, kiek tas žavesys tęsis. Kiekviena augalų rūšis turi savų kaprizų. Todėl geriausia pirkti tik tokią gėlę, kuriai galėsite sudaryti tinkamas augimo sąlygas. Rinkdamasi vazoninį augalą, pagalvokite apie kelis svarbius dalykus.
♦ Koks patalpos, kurią ketinate papuošti naujuoju augalu, apšvietimas ir oro drėgmė. Daugelis augalų mėgsta netiesioginę saulės šviesą (kai kurioms gėlėms tiesioginiai saulės spinduliai net labai kenkia). Be to, yra augalų, kuriems reikia ypač daug drėgmės.
♦ Kiek yra vietos. Mat vieni augalai auga lėtai ir beveik nesikeičia daugelį metų, kiti – labai greitai, todėl jiems tinka tik erdvūs kambariai.
♦ Koks augalo amžius. Neverta žavėtis jau gerokai ūgtelėjusiomis gėlėmis – joms bus sunkiau prisitaikyti prie naujų sąlygų. Jauni vazoniniai augalai prie naujų sąlygų prisitaiko daug lengviau.
Svarbu žinoti. Iš augalo išvaizdos galite spręsti, kokių sąlygų jam reikia. Pavyzdžiui, siauralapiams augalams reikia daug saulės šviesos. Tie, kurių lapai dideli, paprastai mėgsta pavėsį ir drėgmę. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, iš kur augalas kilęs – atogrąžų, dykumų ar lietingų vietų. Panašių sąlygų reikia ir vazonėlyje auginamam augalui.
Etiketėje – svarbiausios nuorodos apie priežiūrą
Dažniau parduodamų gėlių vazonėliuose būna įsmeigtos kortelės, iš kurių galima sužinoti apie svarbiausius priežiūros ypatumus. Iššifruokime dažniausius sutartinius ženklus.
Saulutė – mėgsta saulėtą vietą.
Baltas rutuliukas – mėgsta šviesią, bet ne saulėtą vietą.
Pusė balto, pusė juodo rutuliuko – gerai auga paunksnėje.
Juodas rutuliukas – mėgsta šešėlį.
Pilnas laistytuvas – mėgsta drėgmę, augalą reikia gausiai laistyti.
Pusė laistytuvo – žemė vazonėlyje nuolat turi būti drėgna, bet ne permirkusi.
Beveik tuščias laistytuvas – lieti labai saikingai.
Purkštuvas – dažnai apipurkšti.