Ištikimi šeimos vertybėms ir gimtajam Kaunui. Interjero dizainerė Ieva (36) ir „Žalgirio“ kapitonas krepšininkas Paulius (37) Jankūnai kartu skaičiuoja jau devyniolika metų. Prieš pat Kalėdas išpuoselėtuose jų namuose kvepia pyragu, grįžusį po įtemptos dienos sportininką pasitinka sūnūs Matas (13) bei Adomas (10), tėčio glėbio išsiilgusi metukų greitai sulauksianti mažoji Elzė. „Per visą tą laiką neišgyvenome didžiulių asmeninių audrų, galbūt tai ir yra mūsų šeimos laimė“, – atvirauja pora.
Šis Eurolygos sezonas Pauliui Jankūnui – ne iš saldžiųjų: sportininkas patyrė traumą, teko atlikti operaciją, vėliau jo laukė reabilitacijos laikotarpis. Tiesa, dabar į negandas krepšininkas numoja ranka – profesinių sunkumų per karjerą būta ne vieno. Aikštelėje ir už jos ribų krizes suvaldyti jam sekasi puikiai. O kur dar šalia esanti visapusiškai stipri antroji pusė – Ieva save dalija šeimai ir mėgstamam darbui. „Tapyba, interjerų kūrimas ir projektavimas suteikia neapsakomą malonumą. Kai kurie domisi, kaip viską spėju. Atsakymas paprastas – jausdamas aistrą tam, ką darai, valandų neskaičiuoji“, – prisipažįsta.
Ne gerbėjai, o jūs, Ieva, namuose Paulių sutinkate po laimėjimų, pralaimėjimų, traumų. Reikia mokėti šalia sportininko gyventi?
Ieva: Be abejonės. Nori nenori, neišvengsi įvairių profesinių lūžių. Net juokauju, kad Paulius baigs karjerą, o aš gausiu psichologo diplomą – galėsiu pasidalyti patirtimi, kaip gyventi su profesionaliu sportininku. Gerbėjai džiaugiasi skaičiuodami pergales, bet kai jis namo grįžta po pralaimėjimo arba nutinka netikėta trauma, situacijos valdymą tenka perimti man. Kiek įmanoma palaikau, leidžiu Pauliui nusiraminti, suplanuoju trumpas atostogas, raginu pakeisti aplinką. Žinoma, vyras stengiasi darbo rūpesčių namo neparsinešti, tačiau puikiai jį pažįstu – matau, kada nuotaika ne tokia pakili ar džiugi. Kai išgyveni dėl komandos, natūralu, kad jausmų nenuslėpsi.
Pamažu artėjant karjeros pabaigai, Paulius šiek tiek daugiau pasipasakoja... Perleisti per save neigiamus dalykus, o paskui dar rodyti teigiamus rezultatus – sunkus darbas. Kita vertus, laikinus nuopuolius ir audringiausi sirgaliai supranta. Prieš dešimtmetį gatvėje gal dar ir išdrįsdavo priėję pamokyti žaisti, o dabar priešingai – it kumštis laikosi drauge, už mėgstamus sportininkus šimtu procentų serga. Per tiek metų gerbėjai užaugo kartu su „Žalgiriu“.