Žinia, kad jūsų vaikas skriaudžia kitus, gali sukelti įvairius jausmus. Vieniems tėvams būna sunku patikėti – juk namuose vaikas elgiasi visiškai kitaip! Kiti gali jausti pyktį ar nusivylimą „ir kodėl tas mūsų vaikas toks...“. Treti gali jaustis kalti, kad nepavyko būti gerais tėvais ir išmokyti vaiko draugiškai bendrauti su kitais.
Visi šie jausmai ir reakcijos yra natūralūs ir suprantami, tačiau svarbu atsiminti – nei problemos neigimas, nei jos ignoravimas, nei kitų – labiau kaltų – ieškojimas nepadės jūsų vaikui pakeisti elgesį, o vaikams, esantiems šalia jo, jaustis saugiems.
Svarbu – pripažinti
„Pirmas dalykas, ką tėvai gali padaryti, išgirdę apie savo vaiko netinkamą elgesį – kuo daugiau klausytis ir klausinėti, – teigia „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Dažnai tėvai apie vaiko netinkamą elgesį išgirsta iš mokytojo, bendraklasio tėvų.
Norint geriau suprasti, kas vyksta, tėvams būtina ramiai pasikalbėti su žinią pranešusiu suaugusiuoju: kokį konkretų vaiko elgesį jis stebi, kokiose situacijose vaikas elgiasi netinkamai, iš ko jis tyčiojasi, kaip kiti vaikai į tai reaguoja ir pan. Turėdami daugiau informacijos, tėvai gali adekvačiau vertinti situaciją ir numatyti, kaip jiems reaguoti.“
- „Patyčios užgrūdina vaikus“: kodėl šis mitas yra visiškai neteisingas?
- „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė: buvau stora, aukšta ir dar „ryža“ – tinkamiausia auka patyčioms
- Kovingos tėvų reakcijos užkerta kelią vaikų atvirumui apie patiriamas patyčias
- „Darželyje su manim niekas nedraugauja“: kaip išmokyti vaikus neskaudinti kitų
- Stebintys patyčias vaikai kenčia nuo įtampos: kaip jiems padėti?
Antras svarbus žingsnis – pripažinti, kad vaikas pasielgė netinkamai.
Net jei jums atrodo, kad vaikas buvo išprovokuotas ar kažkas kitas yra labiau kaltas, – skriausti kitus vaikus, juos žeminti ar tyčiotis yra netinkamas elgesys, nepriklausomai nuo vaiko ar jūsų suprantamų tokio elgesio priežasčių.
Tik pripažinus sau pačiam, o vėliau įvardinus vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, galima tikėtis šį elgesį pakeisti ir atrasti su vaiku būdų, kaip kitaip jis galėtų pasiekti tai, ką gauna tyčiodamasis iš kitų.
Kalbėtis nešaukiant ir nebarant
O tada – kaip banaliai tai beskambėtų – svarbu kalbėtis su vaiku. O kalbėtis reiškia ne barti, ne šaukti, ne kaltinti, ne įrodyti savo tiesą, o tiesiog kuo ramiau tyrinėti, kaip vaikas supranta situaciją, kas skatina jį skriausti kitus, ko jis siekia tokiu elgesiu.
Tokiam pokalbiui paprastai reikia daug ramybės ir kantrybės, todėl svarbu jam nusiteikti ir pasirinkti laiką, kada tikrai galėsite ramiai kalbėtis – ne tarpduryje ar skubant į darbus ir mokyklas.
„Pokalbio su vaiku tikslas visų pirma yra parodyti vaikui rūpestį, pasakyti, kad mums rūpi, kas su juo vyksta. Bardami, šaukdami ar kaltindami, mes to nepasieksime, todėl kiek įmanoma rami pokalbio atmosfera yra tikrai svarbi, – akcentuoja „Vaikų linija“ psichologė. – O antra svarbi žinia, kurią tėvai turėtų „ištransliuoti“ vaikui – toks elgesys yra nepriimtinas ir mes esame pasiruošę tau padėti pakeisti elgesį.“
Galiausiai svarbu suprasti, kad pokytis nebūtinai bus greitas. Ne visuomet su vaiku pavyksta pasikalbėti iš pirmo karto, o ir elgesį pakeisti nėra greitas ir paprastas darbas.
Kuo labiau pavyks su vaiku užmegzti bendradarbiavimo santykį, parodyti, kad suaugusieji nori visų pirma padėti, o ne nubausti – tuo sėkmingesnio elgesio pokyčio galime tikėtis. O kartu svarbu nepamiršti, kad tėvai nėra vieni, padėdami vaikui keisti elgesį – svarbu bendradarbiauti su mokyklos darbuotojais, ypač jei vaikas tyčiojasi iš kitų būtent mokyklinėje aplinkoje – tėvų ir mokyklos darbuotojų veiksmai gali sėkmingai papildyti vieni kitus.
Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ vykdo kampaniją „Patyčių muziejus“. Kviečiame visus suaugusiuosius padėti išklausyti vaikus. Šiuo metu „Vaikų linija“ gali atsiliepti į 1 iš 7 vaikų ar paauglių skambučių. Apsilankykite interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukokite „Vaikų linijai“, kad kuo daugiau vaikų būtų išklausyti, sulauktų pagalbos ir patyčios virstų istorija.