Patrickas Holfordas: „Mityba svarbi ne tik kūnui, bet ir intelektui“

Mityba / Vida Press nuotr.
Mityba / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2015-11-07 11:11
AA

Brito Patricko Holfordo vardą žino viso pasaulio dietologai. Daugiau kaip trisdešimt knygų (kai kurias jų galime skaityti ir lietuviškai) išleidęs Optimalios mitybos instituto Londone įkūrėjas, fondo „Maistas smegenims“ vadovas turi svarių argumentų, kodėl vienų produktų verta visiškai atsisakyti, o kitus, atvirkščiai, būtina įtraukti į savo racioną.

– Viena iš jūsų knygų vadinasi „10 visiškai sveikų žmonių paslapčių“. Girdžiu skeptiko balsą: „Pasaulyje, kuriame tiek fizinių, psichologinių, emocinių teršalų, įmanoma būti visiškai sveikam? Nesąmonė!“

– Knyga iš dalies paremta tyrimu, kuriame dalyvavo apie šimtas penkiasdešimt tūkstančių žmonių. Mano interneto svetainėje jie užpildė specialiai parengtą klausimyną apie gyvenimo būdą, mitybą, fizinę būklę ir gavo sveikatos įvertinimą. Tarp jų buvo nemažai tokių, kurių sveikata puiki, nepaisant jūsų paminėtų dalykų. Apklausos lyderių ir ne tokių sveikų kaip jie žmonių atsakymų palyginimas leidžia padaryti įdomių išvadų. Pavyzdžiui, kad pats blogiausias poveikio sveikatai atžvilgiu produktas – cukrus, patys geriausi – riešutai ir sėklos, taip pat daržovės ir vaisiai. Pasiekti, kad ligas provokuojančiame pasaulyje būtum visiškai sveikas, nėra taip paprasta, bet domėtis tuo ir mėginti tai padaryti apsimoka.

Patrickas Holfordas / Angus Fraser nuotr.

– Į 10 dalykų, padedančių būti sveikiems, sąrašą įrašėte pieno ir jo produktų ribojimą. Dažnam lietuviui (kaip turbūt ir britui) tai nelabai priimtina. Paaiškinkite, kodėl pienas staiga tapo blogiu? Jis buvo gėris ištisus amžius.

– Jei aš, penkiasdešimt penkerių metų vyras, pasakyčiau jums, kad iki šiol žindu iš motinos pieną, turbūt nustebtumėte? Bet jums nekeista, kad suaugę žmonės jį geria? Nėra mūsų planetoje gyvūnų, išskyrus Homo sapiens, kurie, būdami subrendę, vartotų pieną. Ar tai nerodo, kad jis suaugusio žmogaus gyvenime atsirado ne kaip evoliucijos dalis? Kitas klausimas: kaip pienas veikia organizmą? Ogi jis skatina greitą ląstelių dalijimąsi. Mokslo įrodyta: kuo daugiau suaugusi moteris, serganti krūties vėžiu, suaugęs vyras, sergantis prostatos vėžiu, vartoja pieno, tuo sparčiau dauginasi jų vėžinės ląstelės. Kalbame ne apie tai, kad pienas – blogas produktas, bet apie tai, ką jis gali padaryti.

– Lietuvoje prieš kurį laiką vyko karšta diskusija, kaip darželiuose turi būti maitinami vaikai. Nevalgantys mėsos, žuvies, kiaušinių tėvai norėtų, kad ir vaikai jų negautų. Ką manote apie vaikų ir nėščių moterų veganinę mitybą?

Ne vienas tyrimas rodo, kad veganų vaikų intelektas funkcionuoja ne taip jau gerai ir to priežastis gali būti vitamino B12 trūkumas.

– Vitaminas D – medžiaga, labai svarbi darželinukams ir moterims, kurios laukiasi. Tokiose šalyse kaip Lietuva ir Didžioji Britanija, kur trūksta saulės, pagrindinis šio vitamino šaltinis – riebios žuvys. Kitas būtinas vitaminas – B12, kurio yra tik mėsoje, piene, žuvyse, kiaušiniuose. Ne vienas tyrimas rodo, kad veganų vaikų intelektas funkcionuoja ne taip jau gerai ir to priežastis gali būti vitamino B12 trūkumas. Nėščioms veganėms aš visada rekomenduoju vartoti šių vitaminų papildų pavidalu. Dar viena svarbi medžiaga – nesočiosios omega 3 rūgštys. Veganas pasakys, kad jų yra moliūgų sėklose, graikiniuose riešutuose, sėmenyse, tačiau reikalas tas, kad augalinės kilmės nesočiosios rūgštys 10–20 kartų mažiau veiksmingos už gyvūninės kilmės nesočiąsias rūgštis. Yra labai gerai žinoma: kai besilaukianti moteris gauna nepakankamai omega 3, lėtėja vaisiaus smegenų vystymasis. Todėl ir būsimoms mamoms, ir jau maitinančioms veganėms labai rekomenduoju gerti žuvų taukų ir duoti jų vaikams. Beje, skurdi mityba, tam tikrų medžiagų trūkumas organizme gali trukdyti pastoti ir didinti nešiojamo kūdikio apsigimimo riziką.

– Ar tinkama mityba gali padidinti ir suaugusiųjų intelekto koeficientą?

– Smegenys – vienas aktyviausių kūno organų, joms reikia labai daug maisto. Jei jo yra užtektinai, gerėja intelektas, koncentracija, atmintis, nuotaika. B grupės vitaminai – svarbi Alzheimerio ligos prevencijos dalis.

– Taip nesinori galvoti, kad reikia gerti maisto papildus! Bet jūs, kiek žinau, esate jų, ir labai koncentruotų, vartojimo šalininkas?

– Mažos multivitaminų dozės neduoda realios naudos. Ant jų buteliukų tradiciškai nurodomos vitaminų ir mineralų rekomenduojamos paros normos, bet ką jos turi bendro su konkrečiu žmogumi ir jo poreikiais? Kita vertus, mūsų tyrimai rodo, kad su maistu žmonės per mažai gauna vitaminų C, D, B12, cinko, magnio, nesočiųjų riebalų rūgščių. Senovėje jie, neturėdami automobilių ir parduotuvių, kur kas daugiau dirbo fiziškai, kad apsirūpintų reikalingais dalykais, kartu daugiau suvartodavo maisto – šviežio, augalinio, nerafinuoto, ir atitinkamai į organizmą pakliūdavo daugiau būtinų medžiagų.

Patrickas Holfordas / Angus Fraser nuotr.

Šiuolaikiniam žmogui, besinaudojančiam civilizacijos sukurtais patogumais, tiek maisto nereikia, bet užtat nori nenori turime gerti papildų. Mano knygose ir interneto svetainėje rasite informacijos, kiek ir kokių maistinių medžiagų organizmui kasdien reikia. Aš pats geriu multivitaminus, dar vitamino C, omega 3 ir 6 papildus. Kai pradedi vartoti šį derinį, jau po dešimties dienų imi jausti tam tikrų teigiamų pokyčių ir jų laikui bėgant tik daugėja. Apskritai – pasijunti energingesnis, pagerėja atmintis, nuotaika, odos išvaizda. Grįžtu prie mūsų pokalbio pradžios: sveikata tų, kurie vartojo šiuos papildus, ir buvo pati geriausia.

– Sveiko gyvenimo išpažinėjai liaupsina superproduktą – Centrinėje Amerikoje derančių ispaninių šalavijų sėklas, nes jose – marios omega 3 ir kitų žmogui būtinų medžiagų. Jūs taip pat jas labai rekomenduojate. O kaip tada teorija, kad žmogui naudingiausia valgyti tai, kas auga šalia jo?

– Vietiniai maisto produktai – labai svarbi mitybos dalis: jie turėtų sudaryti ne mažiau kaip du trečdalius žmogaus raciono. Apskritai supermaistas – tai natūralūs produktai, kurie yra ryškios spalvos. Optimalu, kai žmogus kasdien suvalgo daržovių, vaisių, uogų, žolelių, prieskonių vaivorykštę.

– Moterys, kurioms nesiseka sulieknėti, dažnai sako: „Neturiu valios susilaikyti nuo maisto.“ Jos teisingai nurodo nesėkmės priežastį? 

Norint sulieknėti ir neauginti svorio kur kas svarbiau išmokti valgyti taip, kad visą dieną cukraus kiekis kraujyje būtų pastovus, nešokinėtų aukštyn žemyn.

– Pradėkim nuo to, kad požiūris, jog žmogus storėja, kai suvalgo per daug kalorijų (maisto), yra labai ribotas. Aš manau, kad norint sulieknėti ir neauginti svorio kur kas svarbiau išmokti valgyti taip, kad visą dieną cukraus kiekis kraujyje būtų pastovus, nešokinėtų aukštyn žemyn. Tada, pirma, nesusidaro prielaidų cukrui virsti riebalais, antra, nėra saldumynų alkio. Pagal tai, kaip pakelia cukraus, arba gliukozės, kiekį kraujyje, produktai skirstomi į turinčius žemą ir aukštą glikemijos indeksus. Pavyzdžiui, jei ryte suvalgysite avižų, o ne kukurūzų dribsnių, uogų, o ne bananą, į jūsų kraują cukrus skirsis lėčiau. Ir tai reiškia, kad ilgiau jausitės soti, ypač jei prie avižų ir uogų dar pridėsite lėčiau virškinamų sėklų ar riešutų. Pailiustravau bendrą mitybos principą, kuris padeda reguliuoti svorį ir palaikyti jį normalų.

Patrickas Holfordas / Angus Fraser nuotr.

Dar noriu pakalbėti apie genus. Nuolat girdite, kad jie kalti dėl įvairių žmogaus sveikatos problemų, tiesa? Taip, genai daro poveikį, bet daug mažesnį, nei teigiama. Kita vertus, apie juos reikėtų galvoti kaip apie kompiuterio programą, kurią galite įjungti ir išjungti. Genai, kurie skatina svorio kritimą ir lėtina senėjimo procesą, aktyvėja, kai insulino kiekis organizme yra mažas, o tai pasiekiama vartojant žemo glikemijos indekso produktus. Savo ruožtu cukrus įjungia blogus genus. Taigi jūsų valioj pasirinkti, kurie genai darys tvarką organizme.

– Atėjo visokių ligų, kurias lemia imuniteto būklė, sezonas. Kaip jį stiprinti?

– Turite kasdien gauti didelį kiekį vitamino D (riebios žuvys ir papildas), C (labai geras šaltinis – tamsiai mėlynos ir juodos uogos; tinka ir šaldytos, ir papildas), cinko (jo labai daug kiaušiniuose, taip pat yra mėsoje, žuvyse, jūrų produktuose, brokoliuose, riešutuose, pupose, žirniuose)... Beje, mitas, kad kiaušiniai didina cholesterolį. Studijos rodo, kad galima valgyti du kiaušinius per dieną: dėl to šios medžiagos kiekis kraujyje nesikeičia. Greičiausiai šio mito autorės – kompanijos, gaminančios vaistus nuo cholesterolio.

Patrickas Holfordas / Angus Fraser nuotr.