Patarimai kaip ugdyti laisvą asmenybę: svarbu, kad vaikas neturėtų nesėkmės baimės

Rufina Solovjova / Organizatorių nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-05-17 16:15
Nuo gegužės 29 dienos ikimokyklinio vaikų ugdymo specialistė Rufina Solovjova kviečia tėvus ir pedagogus į dirbtuves-seminarus apie vaikų edukacinių erdvių ir priemonių parinkimą, inovatyvius ugdymo metodus bei ugdymą lauke. Užsiėmimai rengiami bendradarbiaujant su Rimos Kernagienės vadovaujamu vaikų kūrybiškumo ugdymo centru „Oi, Pelėda“.

„O ką veikti be žaislų?“, – kartą paklausė vienas iš darželio auklėtinių. „Po šio klausimo gimė ilgalaikis vaikų projektas, inicijuotas pačių vaikų idėjomis. Tris savaites gaminomės savo žaislus, susikūrėme edukacines lauko erdves iš antrinių žaliavų, gamtoje randamų natūralių medžiagų. Vaikas nori gaminti lovą, vadinasi, gaminame, statyti namą – statome. Tik kartu susitariame dėl taisyklių, kurios padeda vaikams pasitikėti savimi ir jaustis saugiai“, – pasakoja Rufina Solovjova, darželio „Uodo ūsai“ įkūrėja, pristatydama savąją vaikų ugdymo metodiką, kurios principais ir sukaupta patirtimi nusprendė pasidalinti su ikimokyklinio ugdymo pedagogais bei tėvais.

Pristatydama trijų dienų patyrimines dirbtuves-seminarus tėvams ir pedagogams, specialistė teigia, kad suaugusieji turi padėti vaikui kelti hipotezes, provokuoti jų mąstymą, o ne tiesiog atsakyti į vaiko užduotą klausimą. Ir kai pats vaikas patiria atradimą, jis atsipalaiduoja, ima pasitikėti savimi, žino, kad gali eksperimentuoti, nebijo klysti. Svarbu, kad vaikas neturėtų nesėkmės baimės. Tam padeda reflektyvus ugdymas – vaikas skatinamas diskutuoti, kliautis savo „čia ir dabar“ kylančiais jausmais, savarankiškai priimti sprendimus, tokiu būdu įprasminant savo įgytą patirtį. Darželinukas dažnai gali sakyti, kad nenori bandyti, nes nemoka – tai yra išankstinė nuostata, kurios būti neturėtų.

Pati nebijanti improvizuoti, jau dešimt metų ugdanti laisvus ir kūrybiškus vaikus, pedagogė seminaruose apjungia savaiminio ugdymo teoriją ir praktiką. Pasak jos, tradicinė ugdymo sistema yra gan nuobodi ir nepakankamai suteikia vaikui galimybių atsiskleisti kaip asmenybei. Todėl norisi rinktis nestereotipinius, nestandartinius mokymo būdus. Vaikas ateina į šį pasaulį kaip baltas popieriaus lapas ir mūsų, suaugusiųjų užduotis, suteikti vaikui kuo daugiau praktinių patyrimų apie skirtingas ugdymo priemones ir jų panaudojimo galimybes.

Suaugusiųjų tikslas parodyti kryptis, tam tikrą kelią, išmokyti ne mėgdžioti ar atkartoti, o kurti patiems. Rufina pasakoja, kuo grindžiamas savaiminis mokymas: „Svarbu suformuoti įgūdį, išmokyti panaudoti žinias. Darželyje neturime tradicinių funkcinių žaislų, lėlių ar mašinėlių, mūsų žaislai – konstrukciniai, jais gali žaisti visi vaikai. Vengiame ir stereotipų, tokių kaip žaislai mergaitėms ar berniukams. Savo žaislus kuriame iš antrinių žaliavų, pasiliekame, viską, ką dar galime panaudoti. Nuo mažens formuojame vaiko potencialą kurti, mąstyti ir išmąstyti“, – auklėtinių pasiekimais džiaugiasi pedagogė, pasakodama, kad mokslo metų pradžioje vaikas atlieka vieną veiksmą, metų eigoje jau ima daugiau detalių, bando kurti, improvizuoti su turimomis medžiagomis, sudėlioja visą veiksmų seką. „Mūsų vienas iš tikslų turėti didelę priemonių gausą, vaikus stebėti, klausti, kokių idėjų turi, ką norėtų sukurti, kokių priemonių jiems trūksta ir stebėti jų augimo rezultatus“, – apibendrina ji.

Paklausta kokias patirtis vaikai „išsineša“ namo, kokios tėvų reakcijos į tokį ugdymo procesą, specialistė šypsosi, prisimindama tėvų pasakojimus, kad vaikai namuose labiau koncentruoja dėmesį, išmoko tausoti gamtą, radus šiukšlę ją pakelti, neišeiti iš namų be maišelio šiukšlėms. „Ugdome sąmoningus vaikus, darome lauko, miško žygius, nes gamtą gerbiam, mylim ir turim už ką padėkoti. Kita vertus, tėvai labai pasitiki mumis, ieškodama grįžtamojo ryšio – džiaugiuosi gaudama jį teigiamą. Nesiekiame suvienodinti sąlygų, aišku, kad namuose vaikas turi kitus žaislus, kitas priemones, savo susikurtą aplinką“, – apie patirtis, bendraudama su įstaigą lankančių auklėtinių tėvais, kalbėjo pedagogė Rufina.

Viena iš jų – vaikų kūrybiškumo ugdymo centro „Oi, Pelėda“ įkūrėja ir vadovė Rima Kernagienė, darželį ir jo įkūrėją atradusi, ieškodama ugdymo įstaigos savo sūnui. „Sutikusį Rufiną, supratau, kad vienodai matome ikimokylinį ugdymą, todėl neliko abejonių, kokius mokymo metodus rinktis. O dabar belieka stebėti, kaip reiškiasi sūnaus kūrybiškumas namuose, kokie pokyčiai ir idėjos jį nuolat lydi po dienos“, – juokėsi penkiametį Kristijoną auginanti R. Kernagienė.

Kalbant apie ikimokyklinio ugdymo pedagogus, jų darbą valstybiniuose ir privačiuose darželiuose – svarbiausia mokytojo pašaukimas. Todėl į šias dirbtuves-seminarus kviečiami pedagogai, dirbantys tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose. Svarbiausias tikslas – išmokti ugdyti laisvą, atsakingą asmenybę, vaiką, kurį galima vadinti „nesisteminiu vaiku“, nebijančiu eksperimentuoti, bendradarbiauti, mokančiu dalintis mintimis ir darbais su kitais. Vaiko fantazija beribė, kaip ir kūrybos laisvė, tačiau reikia mokėti ne tik nevaržomai plėtoti vaiko laisvę, bet ir nustatyti tam tikras ribas. „Kaip ir nepamiršti vieno iš svarbiausių klausimų „O ką veikti be žaislų?“, – baigdama pokalbį akcentavo lektorė.

Patyriminių dirbtuvių tėvams ir pedagogams lektorė Rufina Solovjova turi 10 metų patirtį ikimokyklinio ugdymo sektoriuje, yra „Reggio Emilia“ ugdymo sistemos pedagogė, privataus vaikų darželio „Uodo ūsai“ įkūrėja, dailės terapeutė, geštalto psichoterapijos ir vaikų ugdymo lauke praktikė.

Žmonės.lt

Temos:

Ugdymas Vaikai

Naujausi straipsniai