Pasninkas naudingas mūsų organizmui

Žalios daržovės / Vida Press nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-03-01 13:06
Nuo Pelenų dienos septynias savaites truks gavėnia – rimties, asketiškos gyvensenos ir pasninko metas. Šiuo metu įprasta susilaikyti nuo mėsos. Gal verta išmėginti?.. Pasninkas išties yra naudingas sveikatai.

Persivalgydami kenkiate sau

Maisto perteklius – šių dienų rykštė, sunkiausių ligų priežastis. Krikščionybėje persivalgymas, apsirijimas – viena didžiųjų nuodėmių, kurių derėtų vengti visada, ne tik per gavėnią ar adventą. Svarbiausia ne atsisakyti kurio nors produkto, reikia stengtis valdyti savo instinktus. Tai padaryti seksis tik nukreipiant mintis nuo žemiškų dalykų link dvasinių.

Asketizmą ir pasninką kaip dorybę ir dvasingumo šaltinį skelbia visos didžiosios pasaulio religijos. Rytų kraštuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sielos, proto ir kūno harmonija. Mėsos valgymas laikomas agresijos ir nerimo šaltiniu, tai eikvoja daug kūno energijos, kurią galima išnaudoti darbui ir kūrybai.

Svarbiausia ne atsisakyti kurio nors produkto, reikia stengtis valdyti savo instinktus.

Per gavėnią – be mėsos

Mūsų protėviai valgė mėsą, ji buvo pagrindinis baltymų su visomis būtinosiomis aminorūgštimis šaltinis. Mokėta daugybė būdų, kaip ją išmoningai išsaugoti ilgesniam laikui – rūkyti, sūdyti, vytinti. Tačiau sykiu mėsa daugeliui buvęs ir prabangos valgis – tikrai nevalgyta jos tris kartus per dieną kasdien. Per metus egzistavo nemažai pasninko dienų, kai reikėdavę nuo jos susilaikyti – ypač per adventą, mėnesį prieš šv. Kalėdas, ir gavėnią – 40 dienų iki šv. Velykų. Ir to buvo laikoma.

Atsisakę mėsos, pajusite naudą

  • Pastebėta, kad vegetarų kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje yra žemesni. Šie žmonės gerokai rečiau serga podagra, jų inkstai geriau funkcionuoja, mažesnė storosios žarnos, krūties vėžio rizika.
  • Vegetariškai besimaitinantys žmonės rečiau serga vadinamosiomis civilizacijos ligomis: vėžiu, cukriniu diabetu, širdies, kraujagyslių ligomis.
  • Pasninkaudami, atkreipsite dėmesį į maisto įvairovę: daržoves, vaisius, kruopas. Į valgiaraštį įtraukite riešutus, sėklas.
  • Nevalgantys mėsos rečiau serga tulžies akmenlige, jiems beveik niekada neužkietėja viduriai. Perėjimas prie augalinio maisto gali padėti išsigydyti kai kurias alergijos formas, odos ligas.
„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

Valgykime žuvį – jos labai reikia mūsų organizmui

Krikščioniškoji tradicija per pasninką nedraudžia valgyti žuvies. Mėsą keisti žuvimi bent du kartus per savaitę pataria ir mitybos specialistai. Pirmiausiai dėl to, kad organizmas gautų daugiau nesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, kurios neleidžia vystytis aterosklerozei. Žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir gerina kraujagyslių sienelių elastingumą.

Žuvys ir jūrų gėrybės vertingos ir dėl vitamino D, kurio daugeliui stinga, bei jodo, kurio mūsų platumose gyvenantiems irgi nepakanka. Šis būtinas, kad galėtų normaliai dirbti skydliaukė, reguliuojanti ir kalorijų deginimo greitį.

Raugintų daržovių nauda

Kad daržovės turėtų sudaryti didesniąją dalį per dieną suvalgomo maisto kiekio, niekam ne naujiena. Daugiau nei pusė jų turėtų būti termiškai neapdorotos. To nepaisydami išvengtume daugelio ligų, pirmiausiai – širdies ir kraujagyslių. Maiste dominuojant augaliniam maistui, gerokai sumažėja rizika sirgti virškinamojo trakto vėžiu.

Dabar mitybos mokslas ypač kreipia dėmesį į raugintus produktus. Manoma, kad rauginti produktai taip pat saugo nuo onkologinių susirgimų, ypač žarnyno, ir padeda organizmui kovoti su įvairiais aplinkos teršalais. Rauginti kopūstai savo maistine verte net pranoksta šviežius. Juose puikiai išsilaiko vitaminas C. Jų sultys slopina nepageidaujamų žarnyno bakterijų augimą ir stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą.

„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

Kruopų valgykite į sveikatą!

Kruopų – pirmiausiai grikių, miežių, avižų, taip pat perlinių – valgiai gavėnios laikotarpiu ypač mėgti per vakarienę. Iš jų virtos ne tik košės, bet ir kepti blynai, apkepai. Jie derinti su daržovėmis, pieno produktais.

Mitybos specialistai džiaugiasi, kad pastaruoju metu į daugelį kulinarinių receptų vėl įtraukiamos kruopos. Pastarosios, veikiamos žarnyno bakterijų, fermentuojasi storojoje žarnoje, o šios fermentacijos metu susidaro labai naudingų organizmui medžiagų, gerinančių šalinimo procesus. Kruopos ypač vertingos ir dėl gausybės mineralinių medžiagų, kurių stinga perdirbtame, greitajame maiste.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai