Vakar, liepos 5 d., 50-ajame tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje buvo paskelbtos į LUX prizą pretenduojančios juostos. Tai nuo 2007 metų Europos Parlamento (EP) teikiamas apdovanojimas, kurio tikslas suvienyti Europos kino industriją, padaryti kiną prieinamą kuo didesniam ratui žiūrovų.
Piniginį prizą gavęs filmas, bus išverstas į 24 Europos Sąjungai priklausančių šalių kalbas ir rodomas 28 ES šalyse. Pretendentų trejetukas bus paskelbtas Venecijos kino festivalio spaudos konferencijoje liepos pabaigoje ir parodytas festivalyje rugsėjį, o pagrindinis laimėtojas – metų gale apdovanojimų ceremonijoje Strasbūre.
Praėjusių metų LUX kino premijos apdovanojimą laimėjo lenkų režisieriaus Paweł Pawlikowski filmas „Ida“.
Tarp šių metų pretendentų taip pat yra du filmai, rodyti „Kino pavasaryje“: romunų dokumentika „Toto ir jo seserys“ („Toto and His Sisters“, rež. Alexander Nanău) ir bulgarų drama „Pamoka“ („The Lesson“, rež. Kristina Grozeva, Petar Valchanov).
2015 m. LUX prizo pretendentai:
• „45 Years“, rež. Andrew Haigh, Jungtinė Karalystė;
• „A Perfect Day“, rež. Fernando León de Aranoa, Ispanija;
• „Rams“, rež. Grímur Hákonarson, Islandija;
• „The Measure Of A Man“, rež. Stéphane Brizé, Prancūzija;
• „Mediterranea“, rež. Jonas Carpignano, Italija;
• „Mustang“, rež. Deniz Gamze Ergüven, Prancūzija;
• „Son Of Saul“, rež. László Nemes, Vengrija;
• „Toto And His Sisters“, rež. Alexander Nanău, Romunija;
• „The Lesson“, rež. Kristina Grozeva ir Petar Valchanov, Bulgarija;
• „The High Sun“, rež. Dalibor Matanić, Kroatija.
Jubiliejiniame Karlovi Varų festivalyje įvyko ir dvi Europos Parlamento inicijuotos diskusijos, kuriose aptartos vientisos Europos skaitmeninės rinkos strategijos kryptys, labiau tarp Europos šalių suderinta autorių teisių tvarka, bendrą Europos Sąjungos pažangą stabdantis susiskaidymas, geresnio internetinio prieinamumo įtaką kino industrijai.
Kaip sakė EP Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė, viena iš LUX apdovanojimo žiuri narių, Doris Pack, EP vykdomos strategijos tikslas – kad internetu būtų pasiekta kuo daugiau Europoje sukurtų kūrinių ir kad tai Europos Sąjungos kino industrijai atneštų ženkliai didesnę finansinę naudą.
