Paskelbti apdovanojimų „Žmonės 2020“ nominantai: kviečiame balsuoti

Tačiau esminės žmonijos vertybės liko tos pačios. Visais laikais bus gerbiami tie, kurie praturtina visuomenę savo idėjomis ir darbais, pademonstruoja nepaprastą valią, gamtos dovanotą talentą atiduoda publikai. Kurie garsina tėvynę, įkvepia kitus savo pasiekimais, griauna stereotipus ir aplinkinius žmones daro geresnius. Kurie ne plaukia paviršiumi, o neria giliau.

Kitų metų sausio 23 dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyks tradiciniai „Žmonės 2020“ apdovanojimai. Iškilmingoje ceremonijoje bus pagerbti labiausiai Lietuvą garsinę ir visuomenei didžiulę įtaką padarę žmonės. Juos išrinks ne tik portalo Žmonės.lt skaitytojai, bet ir autoritetinga komisija, kurioje – savo profesinėse srityse gerbiamos asmenybės.

Nugalėtojai bus renkami aštuoniose kategorijose: Metų sporto žmogus, Metų verslo žmogus, Metų kultūros žmogus, Metų mokslo žmogus, Metų muzikos žmogus, Metų scenos žmogus, Metų mylimiausias žmogus (nominantus šiam apdovanojimui siūlys ir už juos balsuos tik Žmonės.lt skaitytojai) bei Metų žmogus – nominacija, kuri taps vakaro kulminacija.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su kiekvienos kategorijos nominantais ir savo balsą atiduoti čia.

Rose Namajūnas

Už kovingumą

JAV sportininkė, mišriųjų kovos menų (MMA) kovotoja Rose NAMAJŪNAS (27) gimė Amerikoje lietuvių menininkų šeimoje. Smulkaus sudėjimo, bet tvirta mergaitė nuo mažens užsiėmė tekvondo, karatė, kikboksu ir imtynėmis. Sulaukusi pilnametystės tapo MMA kovotoja mėgėja, o nuo 2013-ųjų yra JAV mišriųjų kovos menų organizacijos (UFC) kovotoja profesionalė. Ji turi juodąjį tekvondo, juodąjį karatė ir rudąjį braziliškojo džiudžitsu diržus. 2017-aisiais Rose, giminių vadinama Rožyte, tapo UFC kovų pasaulio čempione lengvo svorio kategorijoje, o 2018-aisiais darsyk apgynė šį titulą. Šiemet ji pralaimėjo čempionės diržą brazilų sportininkei, bet ilgai tenkintis antrąja vieta neketina.

Domantas Sabonis

Už neįtikėtiną šuolį

„Obuolys nuo obels netoli rieda“, – ši patarlė puikiai tinka krepšininkui Domantui SABONIUI (23). Tiesa, legendinio krepšininko Arvydo Sabonio atžala nuriedėjo net toliau už tėvą. Šiuo metu Indianos „Pacers“ klube žaidžiantis Domantas įsitvirtino NBA, ESPN reitinge per pastaruosius metus šoktelėjo 30-ia pozicijų. Jis išrinktas į geriausių šeštojo žaidėjo kategorijos trejetą: krepšininkas net vadinamas istorinius skaičius fiksuojančiu superatsarginiu, o tai yra didelis įvertinimas NBA, ypač žaidžiančiam pirmuosius sezonus. Šiemet jaunasis Sabonis su „Pacers“ klubu pasirašė sutartį, pagal kurią per ketverius metus uždirbs apie 77 milijonus JAV dolerių. Tai brangiausia sutartis, kokią kada nors yra pasirašęs lietuvis.

Sergejus Maslobojevas

Už įkvėpimą

Kikboksininkas Sergejus MASLOBOJEVAS (32) savo gyvenimą paskyrė kovos menams ir sukauptomis žiniomis mielai dalijasi ne tik su sportininkais, bet ir su mėgėjais – rengia motyvacinius susitikimus ligoninėse, vaikų namuose, įkalinimo įstaigose. 2019-ieji jam buvo lemtingi: pergalingai debiutavo stipriausioje pasaulyje kikbokso organizacijoje „Glory“, o Sarajeve vykusiame WAKO pasaulio kikbokso čempionate svorio kategorijoje iki 91 kilogramo jis įveikė visus priešininkus ir po šešerių metų pertraukos susigrąžino planetos čempiono titulą.

„Tai istorinis momentas visai Lietuvos kovos menų bendruomenei, – po pergalės teigė Sergejus. – Šiuo metu esu vienintelis lietuvis, kuris tapo WAKO ir Europos čempionu K-1 srityje, tačiau labai tikiuosi, kad mano pavyzdys įkvėps ir kitus Lietuvos kovotojus daugiau treniruotis, varžytis ir pasiekti dar didesnių laimėjimų.“ Šiemet Sergejus Maslobojevas išrinktas Metų klaipėdiečiu.

Metų verslo žmogus

Marius Jakulis Jason

Už norą dalytis

Sukūręs sėkmingą karjerą JAV, prieš 27 metus verslininkas Marius JAKULIS JASON (73) atvyko gyventi į Lietuvą. Jis – Lietuvos ir Europos prekių ženklų, patentų ir dizaino patentinis patikėtinis, kompanijų „AAA Law“ ir „AAA Holdingas“ steigėjas, viešbučių savininkas, įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių investuotojų ir įtrauktas į turtingiausių šalies žmonių šimtuką. 2019-aisiais Jakulis įsteigė ne pelno MJJ fondą, kurio pradinis kapitalas – 3,5 milijono eurų.

Fondas remia pasaulio lietuvius, kurie gavę tarptautinį išsilavinimą siekia grįžti į tėvynę dirbti, dėstyti, užsiimti moksline veikla ar steigti verslo. „Gyvendamas ir investuodamas Lietuvoje, seniai svajojau palikti lėšų tokiam fondui sukurti. Noriu, kad fondas prisidėtų prie Lietuvos ateities kūrimo ir padėtų žmonėms atrasti tokių galimybių čia dirbti ir gyventi, kokių turėjau aš“, – fondo vizija dalijasi įkūrėjas.

Vladas Lašas

Už aistrą inovacijoms

Verslininkas, technikos mokslų daktaras Vladas LAŠAS (63) yra keleto bendrovių įkūrėjas ir bendraturtis, bet ne mažiau nei verslu domisi technologijomis ir inovacijomis. Jis – aktyvus visuomenininkas, garsėjantis įvairiomis novatoriškomis iniciatyvomis. Savo vadovaujamoje bendrovėje jis įgyvendino socialinį dialogą skatinantį projektą „Pasiskirk atlyginimą pats“: šis pirmasis Lietuvos verslo atvejis aprašytas Europos universitetų vadovėliuose, o Vladas Lašas už tai pelnė tarptautinę verslo Taikos premiją. Verslininkas domisi aplinkosauga, kviečia į Lietuvą atvykti įvairių sričių lyderius. Vlado Lašo iniciatyva Elonui Muskui pasiūlyta Lietuvoje statyti naują „Tesla“ gamyklą: šis pasiūlymas nuskambėjo per visą pasaulį. 

Kristijonas Vasiliauskas ir Džiugas Lukas Eidukas

Už vaikų supažindinimą su robotais

Prieš šešerius metus įkurtos Robotikos akademijos pagrindiniai tikslai – naudojant pažangiausias šiuolaikines priemones ugdyti moderniąsias vaikų kompetencijas. Šiandien tai yra viena plačiausiai Lietuvoje veikiančių neformaliojo ugdymo įstaigų: daugiau kaip 20-yje miestų ir miestelių akademiją lanko per 6000 vaikų.

Pradėjusi nuo dvylikamečių ugdymo, bėgant laikui akademija vis jaunėjo ir dabar jau siūlo pradėti mokytis vos sulaukus ketverių. Jos vadovai Kristijonas VASILIAUSKAS (26)  ir Džiugas Lukas EIDUKAS (27) tiki, kad Robotikos akademiją baigusiems, per dešimt mokslo metų įgijusiems įvairiausių robotų konstravimo įgūdžių moksleiviams lengviau atsiveria prestižinių universitetų ir tarptautinių bendrovių durys.

Rimvydas Širvinskas

Už pavyzdį jaunimui

Rimvydas ŠIRVINSKAS (29) nė nebesiginčija, kai gavęs laišką ar kvietimą į renginį vietoj savo pavardės išvysta įrašytą Makaliaus pseudonimą. Jis jau dešimt metų yra Makalius – sėkmės lydimas verslininkas, dievinantis keliones ir išmokęs lietuvius nebrangiai skraidyti. Dar būdamas moksleivis Rimvydas pradėjo rašyti kelionių tinklaraštį: žmonės susidomėjo jo siūlomais pigiais skrydžiais, ėmė klausti patarimų, prašė organizuoti jiems keliones.

2011-aisiais vaikinas įkūrė savo įmonę, ir laikui bėgant ši išaugo iki puikaus kelionių organizatoriaus. Atsakingą verslą skatinantis Rimvydas ne tik pradėjo siūlyti keliones turintiems judėjimo negalią, bet ir kartkartėmis dovanoja nepamirštamus kelionių įspūdžius pažeidžiamiausiems – žmonėms su negalia bei vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Šiandien Rimvydas yra gerbiama asmenybė turizmo versle – ir pavyzdys jauniems žmonėms, kad daug ir sunkiai dirbant įmanoma viską pasiekti.

Metų kultūros žmogus

Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė ir Vaiva Grainytė

Už kovą dėl savo idėjos

Venecijos bienalės pagrindinio prizo „Auksinis liūtas“ laimėtojos menininkės Lina LAPELYTĖ (35), Rugilė BARZDŽIUKAITĖ (36) ir Vaiva GRAINYTĖ (34) ir nesitikėjo, kad jų opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ Lietuvai atneš visuotinį pripažinimą. Vien dalyvauti Venecijos bienalėje yra didelė privilegija ir laimėjimas, o svajoti apie „Auksinį liūtą“ atrodė per drąsu. Tačiau vos bienalei prasidėjus prie Lietuvos nacionalinio paviljono ėmė driektis lankytojų eilės: visi troško pamatyti dainuojantį paplūdimį, kurio idėjai įgyvendinti prireikė 35 tonų smėlio ir daugiau kaip 20 atlikėjų iš Lietuvos ir Italijos.

Idėja kainavo brangiai, kūrėjos patyrė finansinių sunkumų, bet į pagalbą atėjo Lietuvos žmonės – jie aukojo lėšų, kad performansas toliau gyvuotų. Publiką sužavėjęs pasirodymas aukščiausią įvertinimą gavo už netikėtą nacionalinį prisistatymą, eksperimentinę dvasią ir kitokį vietos panaudojimą, drauge kuriant ryšį su Venecijos gyventojais.

Kristina Sabaliauskaitė

Už tiltą tarp praeities ir dabarties

Lietuvos literatūroje rašytoja Kristina SABALIAUSKAITĖ (45) yra vienas ryškiausių šviesulių. Dailės kritikė, menotyros mokslų daktarė istorines žinias meistriškai derina su pasakotojos talentu ir patraukia net tuos skaitytojus, kuriems istorija iki tol atrodė nuobodi. Londone gyvenanti autorė 2008-aisiais debiutavo su istoriniu romanu „Silva rerum“: knyga tapo visų laikų lietuvišku bestseleriu, sulaukė ir kritikų, ir kultūros istorikų pripažinimo, buvo išrinkta Metų knyga, o jos tiražas išleistas net dvidešimt kartų. Šlovės sulaukė ir trys romano tęsiniai. Kaimyninėse šalyse rašytojos knygos tapo pirmais lietuviškais šiuolaikinės prozos bestseleriais.

Kristina Sabaliauskaitė apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija, Šventojo Kristoforo statulėle, Liudo Dovydėno premija. Naujausias jos romanas „Petro imperatorė“ tapo laukiamiausia pastarųjų metų lietuviška knyga: kritikai ją sutiko abejingai, „Petro imperatorė“ nebuvo įtraukta į Metų knygos rinkimus, tačiau skaitytojai ją nušlavė nuo lentynų – vien per pirmąjį mėnesį romano tiražas buvo pakartotas tris kartus.

Ignas Jonynas

Už praregėjimą

Prieš penkerius metus kino režisierius Ignas JONYNAS (48) žiūrovams pristatė savo filmą „Lošėjas“ ir privertė žmones pažvelgti į lietuvišką kiną visai kitomis akimis. Juosta pelnė šešias „Sidabrines gerves“ ir buvo pripažinta geriausiu 2014-ųjų filmu, o režisierius su scenarijaus bendraautoriu Kristupu Saboliumi sėdo prie naujo kūrinio. Ilgametis procesas nebuvo lengvas, stigo lėšų, kūrėjai ne sykį norėjo nuleisti rankas, bet vis tiek ėjo iki galo. Šiemet dienos šviesą išvydo Jonyno „Nematoma“ – filmas apie manipuliaciją ir įvairias aklumo formas šiuolaikiniame pasaulyje. Dar buvusi nebaigta juosta laimėjo du prizus tarptautiniame San Sebastiano kino festivalyje.

Daiva Petrulytė ir Lineta Mišeikytė

Už lietuviško kino garsinimą

Lietuvoje filmuotas HBO mini serialas „Černobylis“ pavergė daugelio šalių žiūrovus, o lietuvių specialistams leido pademonstruoti profesionalumą ir net užlipti ant „Emmy“ apdovanojimų scenos. Geriausių istorinio laikotarpio kostiumų kategorijoje drauge su savo komanda buvo nominuota ir Lietuvos atstovė – mini seriale dirbusi kostiumų dailininkė Daiva PETRULYTĖ (62). Daivos biografijoje – šimtai teatro ir kino darbų, ji jau ne kartą buvo nominuota tarptautiniams apdovanojimams.

Prisidėti kuriant „Černobylį“ ją pakvietė prodiuserė Lineta MIŠEIKYTĖ (49). „Atsiimdami apdovanojimus, kolegos dėkojo savo komandoms, jose dirbusiems lietuviams ir šaliai, kurioje buvo filmuojamas mini serialas. Prestižinė nominacija ir aukščiausioje šio žanro apdovanojimų scenoje skambėjęs Lietuvos vardas – didelis įvertinimas mūsų šalies kino industrijai. Oficialiai įsitikinome, kad esame kinematografijos pasaulio dalis ir tiesiogiai dalyvaujame jį kuriant“, – teigia serialo prodiuserė.

Metų mokslo žmogus

Inga Minelgaitė

Už lyderystės idėjas

Kai lietuviai kolegos Islandijos universiteto dėstytoją mokslininkę dr. Ingą MINELGAITĘ (37) nominavo geriausios užsienyje dirbančios mokslininkės apdovanojimui, ji nustebo. Tačiau lietuvės pasiekimų sąrašas nemenkas. Doktorantūros studijas ji baigė Islandijoje, o dabar yra Islandijos universiteto Verslo katedros dėstytoja ir Projektų vadybos instituto vadovė. Ji, užsienietė, su kolegėmis parašė knygą apie lyderystę Islandijoje: leidinys nominuotas geriausios knygos apdovanojimui Europos vadybos akademijoje. Tarptautinės įmonės ją samdo kaip konsultantę ir tyrėją, o mokslininkų tinklalapyje „Academia.edu“, vienijančiame 82 milijonus narių, Inga yra tarp skaitomiausių mokslininkų.

Eglė Čekanavičiūtė

Už ryšį su kosmosu

Kosmobiologė Eglė ČEKANAVIČIŪTĖ (35) apie kosmosą svajojo nuo vaikystės, o šiandien yra vienintelė NASA – didžiausioje pasaulio kosminių tyrimų organizacijoje – dirbanti mokslininkė lietuvė. Baigusi neurobiologijos studijas Harvarde, Stanfordo universitete įgijusi neuromokslų daktaro laipsnį, ji gilinosi į žmogaus imuninę sistemą ir uždegiminius procesus, o dabar labai prisideda prie to, kad žmonės skraidytų virš Žemės: NASA mokslinių tyrimų centre Eglė tiria, kaip buvimas kosmose veikia žmogaus organizmą. Ateinančiais dešimtmečiais žmonija planuoja skrydžius į Mėnulį ir Marsą – astronautai daug laiko praleis kosmose, tad mokslininkė nagrinėja, kaip kontroliuoti radiacijos poveikį jų kūnams ir kitus galimus veiksnius. Taip pat ji užsiima mokslo populiarinimu, dalyvauja mokslo mugėse ir moko vaikus bei studentus, ypač iš mažiau pasiturinčių šeimų.

Aurimas Vyšniauskas

Už suteiktą viltį pasveikti

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių Fizikos skyriaus mokslininkas, chemijos mokslų daktaras Aurimas VYŠNIAUSKAS (31) ir jo komanda yra mokslinio atradimo, kuris gali padėti išgydyti nepagydomas ligas, autoriai. Lietuvių mokslininkų grupė pirmąkart pasaulyje moksliniais eksperimentais pagrindė išvadas apie fluorescuojančius klampos sensorių procesus: šios išvados yra reikšmingas žingsnis gydant civilizacijos epidemijomis vadinamas Alzheimerio, diabeto ligas.

Aurimas Vyšniauskas magistro ir mokslų daktaro laipsnius įgijo Oksforde ir Londono imperatoriškajame koledže, bet dirbti grįžo į Lietuvą. Jis džiaugiasi galėdamas įgyvendinti mokslines savo idėjas Fizinių ir technologijos mokslų centre: jo nuomone, tai viena geriausių vietų moksliniams tyrimams. Savo žiniomis Aurimas dalijasi su studentais – dėsto Vilniaus universiteto Chemijos fakultete.

Aurelija Žvirblienė

Už sugriautus mitus

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, Medicinos fakulteto profesorė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Aurelija ŽVIRBLIENĖ (58) sukūrė kelis šimtus naujų monokloninių antikūnų, turinčių mokslinę, komercinę ir diagnostinę vertę. Mokslininkė bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio biotechnologijų įmonėmis kuriant inovatyvius produktus įvairių ligų diagnostikai.

Ji paskelbė per 60 publikacijų tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose, yra kelių tarptautinių patentų autorė. 2017-aisiais kartu su Gyvybės mokslų centro kolegomis pirmą kartą Lietuvoje iššifravo visą bakterijos genomą. Aurelija dirba su moksleiviais ir studentais, padeda jauniems mokslininkams įsitvirtinti mokslo srityje, aktyviai šviečia visuomenę skiepijimosi klausimais ir griauna mitus apie skiepų žalą.

Metų muzikos žmogus

Asmik Grigorian

Už neaprėpiamą balsą

Operos solistė Asmik GRIGORIAN (38) sukūrė daug vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei „Vilnius City Opera“ scenose, prieš keliolika metų pradėjo karjerą užsienio teatruose, o pasauline žvaigžde tapo pernai po prestižiniame Zalcburgo operos festivalyje parodytos „Salomėjos“. Po šios premjeros italų režisierius Romeo Castellucci prieš ją puolė ant kelių, o operos kritikai vienu balsu patvirtino, kad šis vaidmuo Lietuvos sopraną įrašė į vokalistų pasaulio A lygą. Duris jai atvėrė visi svarbiausi pasaulio operos teatrai, šiemet Tarptautiniuose operos apdovanojimuose Asmik pelnė Metų operos solistės titulą. Solidus operos žurnalas „Opernwelt“ lietuvių primadoną išrinko Metų dainininke – tad dabar Asmik Grigorian drąsiai galima vadinti geriausia pasaulyje operos soliste.

Beissoul ir Einius

Už beribę fantaziją

Neįtikėtina charizma, hipnotizuojanti muzika ir siurrealistiniai kostiumai lemia, kad dueto „Beissoul & Einius“ nariai – Artūras ŽABAS (30) ir Einius JARUTIS (31) – tituluojami ir Lietuvos elektroninės muzikos dievais, ir mados ikonomis. Be to, šalies sienomis jie neapsiriboja: pernai „Beissoul & Einius“ koncertavo viename didžiausių Europos muzikos festivalių „Sziget“, o šiemet pateko į reikšmingiausių ir perspektyviausių pasaulio muzikos kūrėjų penkiasdešimtuką.

Šį prestižinį penkiasdešimtuką renka kompanijų „Warner“, „Sony“, „Universal“ profesionalai ir kitos įtakingiausios muzikos pasaulio asmenybės. Stulbinamu įvaizdžiu ir meno eksperimentais duetas sužavėjo pasaulinius mados bei meno žurnalus „Vogue“, „L’Officiel“, „Design Scene“, „FGUK Magazine“ ir daugelį kitų. Šiemet ekscentriškoji grupė išleido trečią albumą „White Crow“, pristatė trečią mados kolekciją, surengė didžiulį koncertą Vilniaus „Siemens“ arenoje ir su koncertų turu apkeliavo Jungtinę Karalystę, Ukrainą ir Baltarusiją.

Dynoro

Už pasaulinę šlovę

Niūniuodami visose Europos radijo stotyse skambantį kūrinį „In My Mind“, daugelis lietuvių net neįtaria, kad jo autorius yra tautietis. Dynoro, kurio tikrasis vardas – Edvinas PECHOVSKIS (19), ilgą laiką buvo paslaptinga asmenybė: gerbėjai nė nežinojo, kaip jis atrodo. Lietuvos elektroninės muzikos didžėjaus ir prodiuserio kūrinys „In My Mind“ – 2012-ųjų Ivano Gougho ir „Feenixpawl“ to paties pavadinimo hito remiksas, kuriame panaudoti italų atlikėjo Gigi D’Agostino kūrybos motyvai. Vokietijos dainų tope kūrinys vienuolika savaičių išbuvo pirmoje vietoje, pasiekė pirmąsias vietas ir Austrijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei kitose šalyse.

2018-aisiais hitas „In My Mind“ Vokietijoje pripažintas Metų singlu. 2019-aisiais atlikėjas pasirašė leidybos sutartį su JAV garso įrašų kompanija „Arista“, priklausančia „Sony Music Germany“. Tikra sensacija tapo Dynoro pasirodymas prestižiniame festivalyje „Tomorrowland“ Belgijoje: pagerbdamas Lietuvą, jis apsisiautė trispalve ir tūkstantinei miniai sugrojo „Tautiškos giesmės“ remiksą.        

Justinas Jarutis

Už gebėjimą keistis

Dainų kūrėjas ir atlikėjas Justinas JARUTIS (31) scenoje dainuoja jau keliolika metų. Didžiąją jo biografijos dalį užima grupė „Freaks on Floor“: su ja vokalistas išleido penkis albumus ir pelnė Geriausios metų roko grupės apdovanojimą. Prieš keletą metų atlikėjas pradėjo ir solinę karjerą. Iš pradžių nustebino gerbėjus pasirinkdamas lyrišką kantri stilių, bet netrukus įsitikino, kad jo klausytojų gretos gerokai išaugo. Dabar paties Justino sukurtų dainų ir bendrų darbų su kitais atlikėjais sąraše – nemažai pop- ir elektroninės muzikos kūrinių. Jis yra vienas daugiausiai koncertuojančių šalies atlikėjų, aktorius, modelis ir televizijos projekto „Lietuvos balsas“ mokytojas.

Metų scenos žmogus

Severija Janušauskaitė

Už kiną be sienų

Karjerą pradėjusi Lietuvos teatre ir kine, 2014-aisiais aktorė Severija JANUŠAUSKAITĖ (38) įžengė į gerokai didesnę kino aikštelę – nusifilmavo Rusijos juostoje „Žvaigždė“. Šis vaidmuo jai pelnė „Kinotauro“ apdovanojimą ir atvėrė duris į Rusijos kino pasaulį: aktorė atliko pagrindinius vaidmenis daugelyje šios šalies filmų ir serialų, o tuomet pateko į pasaulinio garso vokiečių režisieriaus Tomo Tykwerio akiratį. Gavusi šnipės vaidmenį brangiausiame vokiečių seriale „Babilonas Berlynas“, lietuvė atvertė naują savo biografijos lapą. Vokietijoje ji žinoma ne tik kaip aktorė, bet ir kaip dainininkė: koncertuoja su džiazo orkestru ir pelnė „GQ Men of the Year“ apdovanojimą už Metų dainą. Severija filmuojasi ir Lietuvoje – šiemet sužibėjo kino juostoje „Gimtinė“. 

Gabija Siurbytė

Už dėmesį beglobiams vaikams

Aktorė, kūrybinė prodiuserė Gabija SIURBYTĖ (37) kone nuo paauglystės dirbo organizacinį darbą kino aikštelėse, įkūrė prodiuserių kompaniją „Dansu“, sėkmingai bendradarbiauja su užsienio kino kūrėjais. Tačiau didžiausia jos aistra išlieka aktorystė. Ji ne sykį vaidino įvairių režisierių juostose, bet ryškiausią vaidmenį sukūrė filme, prie kurio atsiradimo labai prisidėjo pati, – „Čia buvo Saša“. Vyro Ernesto Jankausko režisuotame filme Gabija vaidina moterį, pasiryžusią įsivaikinti: ši tema jai labai artima ir realiame gyvenime. Beglobiai, našlaičiai, palikti vaikai – jai skaudus dalykas. „O tomis temomis, kurios pačiai gelia, labai norisi kalbėti garsiai“, – prisipažįsta kūrėja.

Valentinas Novopolskis

Už santūrų talentą

Aktoriaus Valentino NOVOPOLSKIO (38) talentą, pridengtą įgimtu santūrumu, įžvelgia visi teatro ir kino žiūrovai – ir ne tik Lietuvoje. Gimtinėje aktorius jau yra laimėjęs visus įmanomus profesinius apdovanojimus: „Auksinį scenos kryžių“ gavo už vaidmenį Rusų dramos teatro spektaklyje „Eglutė pas Ivanovus“, „Sidabrinę gervę“ – už vaidmenį filme „Nesamasis laikas“. Pernai „Kino pavasario“ žiūrovai jį išrinko Geriausiu metų kino aktoriumi. Šiemet pagyras už vaidmenį filme „Čia buvo Saša“ Valentinas derina su kelionėmis į tarptautinius kino festivalius: ten pristato juostą „Olegas“, kurioje atliko pagrindinį vaidmenį, ir – pelno tarptautinius apdovanojimus.   

Viktorija Kuodytė

Už aukštą aktorystės natą

Aktorė, teatro pedagogė Viktorija KUODYTĖ (49), scenoje stebinanti intelektualumu, talentu ir kūno kalba, yra įsitikinusi, kad į aktorystės kelią ją atvedė atsitiktinumai, o už juos labiausiai dėkinga dviem šviesaus atminimo asmenybėms – Daliai Tamulevičiūtei ir Eimuntui Nekrošiui. Nekrošiaus spektakliuose Kuodytė vaidino daugiau kaip dvidešimt metų, sukūrė stiprių vaidmenų ir daugelyje kitų režisierių spektaklių, pelnė tris „Kristoforo“ statulėles.

Spektaklis „Didvyrių aikštė“, kuriame ji vaidina, laimėjo keturis „Auksinius scenos kryžius“, o vienas naujausių Viktorijos darbų – Kirilo Glušajevo „Terapijos“ – pernai įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią dramaturgiją. 2016-aisiais „Kino pavasario“ žiūrovų išrinkta Geriausia kino aktore, pastaraisiais metais Viktorija Kuodytė vėl tvirtu žingsniu grįžo į kiną: nusifilmavo Tomo Vengrio juostoje „Gimtinė“ ir būsimajame Andriaus Blaževičiaus filme „Paralyžius“.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su kiekvienos kategorijos nominantais ir savo balsą atiduoti čia.