Paskelbtas 2019 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta trečioji Leonido Donskio premija

Paskelbtas 2019 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta trečioji Leonido Donskio premija/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-02-02 15:44
Sekmadienį, vasario 2 d., Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2019 metų Tolerancijos žmogų ir įteikė Leonido Donskio premiją.

Ši ceremonija ženklina ir trečiojo Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ veiklos dešimtmečio pradžią: 2019 m. gruodžio 14 d. sukako dvidešimt metų, kuomet 1999 m. gruodžio 14 d. fondas buvo registruotas kaip nevyriausybinė organizacija, gimusi iš trijų steigėjų idealizmo ir netgi eksperimento – ar gali pilietinė iniciatyva būti ne tik deklaruota, bet įsišaknyti, duodama apčiuopiamus rezultatus.

Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos sprendimu 2019 metų Tolerancijos žmogumi išrinktas visuomenininkas, žurnalistas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka už jo  pilietines, edukacines iniciatyvas, Plungės, Žemaitijos ir Lietuvos žydiškosios atminties gaivinimą ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje. Nominacija jam skirta už aktyvią švietėjišką poziciją ir publikacijas 2019 metais, už tai, kad Lietuvą matydamas globalioje perspektyvoje atrado Leibos ir Tilės Karnovskių šeimą iš Vilkijos, kuri emigravusi į JAV tapo septynmečio elgetos Louis Armstrongo globėjais, kad nuo 2006 m. išlaiko pilietinį aktyvumą, vadovaudamas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondui.

Fondo valdyba taip pat svarstė režisierių Manto Jančiausko ir Oskaro Koršunovo, pedagogo Vytauto Toleikio kandidatūras, dalis kandidatų buvo pasiūlyti visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat anksčiau fondo nominuotų kandidatų ir laureatų.

Kasmetinė Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Leonido Donskio premija šiemet įteikta trečią kartą. Ji paskirta kino kritikui, kultūrinės spaudos autoriui ir redaktoriui Linui Vildžiūnui.

Paskelbtas 2019 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta trečioji Leonido Donskio premija/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Paskelbtas 2019 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta trečioji Leonido Donskio premija/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Leonido Donskio  premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių, už pamokas ir pastangas kalbėti be pykčio ir šališkumo, už kitokios nuomonės išklausymą ir jos gerbimą, už nuolatinį priminimą, jog lavinimasis ir apšvieta yra nuolat mus lydintys reiškiniai, stiprinantys abipusį supratimą ir empatiją.

Tradiciškai 2019 metų Tolerancijos žmogus Eugenijus Bunka, bus apdovanotas a.a. skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu, Leonido Donskio premijos laureatui Linui Vildžiūnui bus įteiktas diplomas ir 1000 eurų premija.

Šiandien dėl ligos dalyvauti negalėjusio Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininko Ramūno Garbaravičiaus kalbą perskaitė jo žmona, visuomenininkė Birutė Garbaravičienė.

„Šiandien, kartu su visa Fondo valdyba sveikindami užsispyrusį Žemaičių ir Lietuvos patriotą, žurnalistą ir švietėją Eugenijų Bunką, negalime nepabrėžti, kad tolerancijos siekiamybė pareikalauja ne tik išminties, bet ir didelės kantrybės. 2019-ųjų Tolerancijos Metų žmogus iki Plungės žydų Atminties sodų turėjo kantriai keliauti daugelį metų. Tad nesyk esame mūsų iškilmėse pastebėję, kad Metų žmogus dažniausiai pakantos pavyzdžiu būna ilga laiką. Net ir visą sąmoningą gyvenimą.

Įteiksime Leonido Donskio premiją kaip tik tokiam atminties saugotojui ir tiesos – kas nutinka, kai tolerancijos dorybės yra sumindomos – saugotojui redaktoriui Linui Vildžiūnui. Esame labai dėkingi už tai, ką abu pagerbiami Tolerancijos riteriai yra padarę, ir dar už tai, kad jie yra su mumis šiandien.“

Paskelbtas 2019 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta trečioji Leonido Donskio premija/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Paskelbtas 2019 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta trečioji Leonido Donskio premija/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Metų Tolerancijos žmogaus nominacija yra kasmetinė. Pirmąjį (2001) metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 metų sausio mėnesį gavo Tomas Šernas. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko teatrologei, profesorei Irenai Veisaitei (2002), žurnalistui Algimantui Čekuoliui (2003), režisieriui Sauliui Beržiniui (2004), pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui (2005), psichologui Robertui Povilaičiui (2006), atlikėjai Jurgai Šeduikytei (2007), žurnalistui Mykolui Drungai (2008), poetui Tomui Venclovai (2009), filosofui Andriui Navickui (2010) rašytojams Daivai Čepauskaitei (2011) ir Sigitui Parulskiui (2012), muzikantui Andriui Mamontovui (2013), žurnalistui Donatui Pusliui (2014), verslininkui Valdui Balčiūnui (2015), rašytojams Vandai Junkaitei (2016) ir Mariui Ivaškevičiui (2017), teatro režisierius Gintaras  Varnas tapo 2018 metų Tolerancijos žmogumi.

Paskelbtas 2019 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta trečioji Leonido Donskio premija/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Paskelbtas 2019 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta trečioji Leonido Donskio premija/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Tarp metų Tolerancijos žmogaus titulo nominantų buvo daugelis visuomenėje žinomų žmonių, aktyviai reiškiančių savo vertybinę ir pilietinę poziciją: rašytoja Jurga Ivanauskaitė, žurnalistai Rimvydas Valatka, Romas Sakadolskis ir Domas Burkauskas, dvasininkai Julius Sasnauskas ir Mindaugas Sabutis, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, politikos apžvalgininkas ir komentatorius Kęstutis Girnius, disidentas Antanas Terleckas ir kt.

Tuo tarpu pirmoji Leonido Donskio premija 2018 m. buvo skirta istorikui, profesoriui Sauliui Sužiedėliui, antroji atiteko scenaristui, radijo žurnalistui Pranui Morkui.

Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ tikslas ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas. Fondas ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.

Fondas dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, prisideda prie Holokausto švietimo Lietuvoje projektų, jaunosios kartos auklėjimo ir edukacijos, tolerancijos idėjų skleidimo. Besiplečianti muziejaus ekspozicija vilioja vis daugiau Lietuvos ir užsienio turistų, fondo dėka stiprėja kultūrinis ir intelektualinis bendradarbiavimas su Japonija, Nyderlandais, JAV, Izraeliu, Lenkija  bei kitomis šalimis.

Temos:
Aktualu Kultūra

Naujausi straipsniai