Orą kaitinančios emocijos, juoko pliūpsnis ir galimybė kiekvienam tapti išskirtinio pasirodymo dalimi – būtent tai žada improvizacinio teatro trupė „Impro 241“, paskutinįjį liepos mėnesio vakarą jau antrąsyk surengsianti pasirodymą sostinės „Vasaros terasoje“.
„Liepos 31 d. bus labai karšta diena. Tai nulems ne termometrų stulpeliai, o į mūsų pasirodymą susirinkusių žmonių emocijos. O mes pažadame – emocijos tikrai kaitins orą“, – trumpą prognozę pateikia „Impro 241“ komanda.
„Impro 241“ komandą šiuo metu sudaro penki pašėlę improvizatoriai: Eimantas Sakalauskas, Benas Rupeikis, Paulius Stravinskas, Dominykas Šumskis ir Silvija Stonkutė, o jų pasirodymą papildo atmosferinės muzikos kūrėjai Kęstutis Vaitkevičius bei Tomas Urbanavičius. Ši kompanija – profesionalai aktoriai bei dėstytojai, patirties besisėmę ne tik Lietuvos, bet ir Belgijos bei Prancūzijos aukštosiose mokyklose.
Savo veiklą pradėję dar 2010 – aisiais, „Impro241“ per beveik dešimtmetį spėjo aplankyti net atokiausius Lietuvos kampelius, pasirodyti festivaliuose bei privačiuose renginiuose. Pažįstama „Bliuzo naktys“ ir kitų festivalių lankytojams trupė ne tik rengia improvizacinius teatro pasirodymus, bet ir veda šio meno mokymus visiems, kas trokšta pasisemti naujų idėjų ir drąsos.
Trupės improvizaciniai pasirodymai išsiskiria ypatingu dėmesiu būtent susirinkusiai auditorijai. Kadangi aktoriai savo pasirodymų repeticijose nepraleidžia nė sekundės, žiūrovai turi išskirtinę galimybę išvysti vienintelį, niekur nerodytą ir daugiau nepasikartosiantį šou, kuriame būtent jie nusprendžia personažų pasirinkimus ir likimus.
Kodėl ėmėtės improvizacijos mokymo? Kaip kilo idėja įkurti „Impro241“?
BENAS: Viskas prasidėjo studijų metais, kada pirmą kartą prisilietėme prie improvizacijos meno. Susibūrėme į entuziastų būrelį ir suorganizavome viešą pasirodymą savo draugams. Ten mus pastebėjo kultūros vadybos studentės, kurios pasiūlė suburti trupę. Vedini didelio noro improvizuoti pradėjome „Impro241“ kelionę. Improvizacinius mokymus vesti pradėjome norėdami užkrėsti šiuo menu kuo daugiau žmonių.
EIMANTAS: Draugų teigiamos reakcijos ir palaikymas po rengtų pasirodymų įkvėpė nemesti šio kelio, ieškoti galimybių tobulėti. Šiandien mūsų, kaip improvizacijos mokytojų ir atlikėjų, darbas yra grindžiamas dvejopai: siekiame atrasti kuo daugiau unikalumo savyje, atsiskleisti, o po to pasidalinti šia patirtimi ir su kitais.
Kodėl būtent „Impro241“? Kokia istorija slypi už šių skaičių?
SILVIJA: Kartu su Eimantu ir Benu studijavome teatro edukologiją. Mūsų repeticijų ir paskaitų auditorija, kurioje vyko pirmosios repeticijos ir pirmosios improvizacijos treniruotės, būtent ir buvo pažymėta numeriu 241. Po keleto metų Dominykui ir Pauliui improvizacijos mokymai taip pat vyko būtent toje pačioje auditorijoje.
Ar prieš lipdami į sceną numatote bent temą, kuria kursite šou, ar kiekviena detalė iki pat smulkmenos priklauso tik nuo publikos?
BENAS: Vienintelis dalykas, ką žinom prieš lipdami ant scenos yra žaidimai, bet tas, kas vyks žaidime, yra improvizuota vietoje. Žinojimas atneša daugiau streso, nes tada ieškai, kas būtų teisinga, kas būtų juokinga ar įdomu.
SILVIJA: Teatrinė improvizacija yra labai rizikingas žanras aktoriui. Juk niekada nežinai, kaip pasisuks kuriama istorija ir iš viso nežinai, ar pavyks sukurti gerą istoriją, pasitelkiant kelias auditorijos idėjas. Tačiau ta rizika ir yra pagrindinis variklis, kuris traukia lipti į sceną.
Kaip patys apibūdintumėte save ir savo pasirodymus? Kas, jūsų manymu, pritraukia publiką pasirinkti vakarą praleisti būtent su jumis?
BENAS: Improvizacija – tai nenuspėjamas ir savo nuoširdumu prikaustantis vyksmas, galimybė žiūrovui susitapatinti su aktoriumi, pamatyti save kai kuriose nepatogiose situacijose ir suprasti, jog iš bet kurios iš jų galima rasti išeitį. Savo pasirodymuose prikeliame juoką, kurio mūsų visuomenei be galo trūksta, taip pat žiūrovą žavi tai, jog pasirodyme nėra nė kruopelytės melo, veiksmas nesurepetuotas ir gyvas. Aktorius prieš žiūrovą stovi visiškai nuogas, laukdamas, kol auditorija parinks jam drabužius.
SILVIJA: Mes esam septynios labai skirtingos asmenybės, todėl drąsiai galime papildyti vienas kitą. Improvizacija yra teatro žanras, kuriame žiūrovai neišlieka pasyviais, atvirkščiai – turi labai daug laisvės siūlyti tai, ką jie nori matyti.
Organizuojate improvizacijos mokymus įmonėms. Kodėl, jūsų manymu, svarbu išmanyti improvizacijos meną? Gal esate pastebėję, kaip improvizacija padeda kasdieniniame ir profesiniame gyvenime?
BENAS: Teatrinės improvizacijos mokymai padeda nugalėti baimę klysti, kas labai dažnai diegiama nuo pat mokyklos ar net darželio. Taip yra varžomas kūrybiškumas, laisvė reikšti mintis ir inicijuoti idėjas. Improvizacija mus lydi visur ir visada. Kiek beplanuotume, kasdien susiduriame su begale aplinkybių, kurios nuo mūsų nepriklauso, prie kurių turime prisitaikyti, išsisukti, rasti išeitį. Tai padaryti padeda būtent improvizacija.
EIMANTAS: Aktorius, kaip ir kitų profesijų atstovas, turi kelis pagrindinius darbo įrankius: kalba, dėmesingumas ir intuicija. Visus juos, kaip ir raumenis, galime treniruoti. Įmonių kolektyvai šiose treniruotėse dažnai pasijunta tarsi realybės stimuliatoriuje, kuriame galima suklysti, pasižiūrėti, kokia nauda iš to gaunama, o už klaidą susimokėti tik gera juoko doze. Nesame dangiškieji piemenėliai žadantys išganymą. Negalime pasiūlyti, jog po mokymų žmonių gyvenimas iš karto pasikeis. Parodome tik kryptį ir kelias technikas, kurias reiktų praktikuoti. Improvizacija padeda pastebėti trukdančias problemas, ir jas išspręsti.
Šiais metais trupė „Vasaros terasos“ scenoje į nepatogią padėtį ketina pastatyti ir Lietuvos žinomus žmones, tarp kurių ir išskirtinio tembro savininkas, aktorius Mindaugas Papinigis. Tapti nepakartojamo pasirodymo dalimi kviečiame jau liepos 31 dieną, Mokytojų namų kiemelyje įsikūrusioje „Vasaros terasoje“ (Vilniaus g. 39). Komanda rekomenduoja palikti striukes namuose ir pasirūpinti šaltais gėrimais, nes temperatūra tą vakarą kils net iki 241 laipsnių!