Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išaiškinta paslaptinga Oscaro Wilde'o žmonos mirtis

Rašytojas Oscaras Wilde'as
Napoleon Sarony/„Wikipedia“ nuotr. / Rašytojas Oscaras Wilde'as
Šaltinis: BNS
0
A A

Kelis dešimtmečius literatūros istorikai svarstė skandalingojo rašytojo Oscaro Wilde'o žmoną Constance per anksti ištikusią mirtį.

Viena kovos už moterų teises pionierių, rašytoja Constance su O.Wilde'u susilaukė dviejų vaikų, bet 1895 metais su jais pabėgo iš Londono, kad išvengtų priešiškos reakcijos po jos vyro įkalinimo už homoseksualius aktus.

Tačiau paslaptingos sveikatos problemos – galvos ir viso kūno skausmai, silpnumas ir galūnių drebėjimas, dalinis veido paralyžius ir išsekimas – persekiojo ją per visą jos savanorišką tremtį.

Apimta nevilties, praktiškai įkalinta namuose, ji kreipėsi į italų chirurgą Luigi Marią Bossi, kuris pažadėjo pagydyti ją radikalia ginekologine procedūra. Penkios dienos po to, kai atsigulė po peiliu, ji mirė. Būdama vos 40 metų amžiaus.

Kas tada įvyko?

Daugybė anksčiau neskelbtų laiškų, kuriuos pateikė Constance ir Oscaro vaikaitis Merlinas Hollandas, gali pateikti atsakymą, penktadienį savo interneto svetainėje pranešė medicinos žurnalas „The Lancet“.

Constance simptomai, kuriuos išanalizavo klinikinės farmakologijos specialistas Ashley Robinsas iš Keiptauno universiteto medicinos mokyklos, rodo ją sirgus liga, kuri šiais laikais yra gerai žinoma: išsėtine skleroze.

Laiškai rodo, kad pirmuosius septynerius ūmius ligos epizodus keisdavo pagerėjimo periodai, teigiama „The Lancet“ apžvalgoje. 

Tačiau paskutinius dvejus metus „jos negalia tapo nuolatinė ir laipsniškai blogėjanti, ... galiausiai virtusi antrine progresuojančia išsėtine skleroze“.

Moteriai buvo suduotas dvigubai tragiškas smūgis.

Išsėtinę sklerozę 1868 metais aprašė prancūzų neurologas Jeanas Martinas Charcot. Po 20-ies metų diagnozę pakoregavo garsus britų gydytojas seras Williamas Gowersas. Tačiau prireikė daugelio metų, kol ši liga tapo žinoma plačiajai medikų visuomenei.

„Constance gydytojai 19-ojo amžiaus 10-ajame dešimtmetyje galėjo nežinoti šios naujai apibrėžtos diagnozės, todėl juos galėjo trikdyti jos neįprasti simptomai“, – sakoma studijoje, kurią drauge parengė M.Hollandas ir A.Robinsas.

Ši autoimuninė liga, kai organizmo gynyba atakuoja apsauginį mielino dangalą aplink nervines skaidulas, ir šiandien lieka neišgydoma, tačiau esama vaistų, slopinančių jos progresavimą ir palengvinančių simptomus.

Antra didelė Constance nelaimė buvo L.M.Bossi, kuris manė, kad moterų psichines ligas ir neurologines problemas nulemia pakitimai gimdoje ir kiaušidėse, dėl kurių yra būtina operacija.

Nusilpusi nuo vėmimo ir dehidratacijos po L.M.Bossi operacijos gimdos fibroidui pašalinti, Constance tikriausiai mirė dėl žarnų nepraeinamumo ar kraujo užkrėtimo, rodytų dokumentai.

Genujos universiteto ginekologijos profesorius ir Britų ginekologų draugijos narys L.M.Bossi susipyko su kolegomis dėl to, kad propagavo operacijas dabar jau diskredituotai „dubens beprotybei“ gydyti.

Galiausiai jo, kaip profesoriaus, įgaliojimai dvejus metus buvo sustabdyti, o 1919 metais jį jo konsultacijų kabinete nušovė pavydus vienos pacientės vyras.

„Galiausiai ir Bossi, ir nelaimingoji Constance mirė tragiškai: jis nuo žudiko kulkos, o ji – nuo neatsakingo chirurgo peilio“, – pažymima straipsnyje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt