Pasaulinėms žvaigždėms makiažus kurianti Aurelija Liansbergaitė – apie gyvenimą Paryžiuje ir laimės paieškas

Aurelija Liansbergaitė/Asmeninio archyvo ir „Vogue Greece“ žurnalo nuotr.
Autorius: Arnoldas Remeika
Publikuota: 2019-08-09 16:16
Praeityje – modelis, o dabar globaliu mastu vis labiau žinoma makiažo menininkė Aurelija Liansbergaitė, arba tiesiog Aurelia Liansberg, užsakovams jau galėtų parodyti įspūdingą darbų portfolio, kuriame – ir garsiosios Winnie Harlow veidas. Ir nors gyvena pačioje mados sostinėje Paryžiuje, šį portfolio ji vieną dieną ketina panaudoti tam, kad iš šio miesto pabėgtų – ten, kur žmonės labiau už prancūzus džiaugiasi gyvenimu. Taip, kaip tai kasdien daro ji pati.

Jūsų biografijoje – darbas su režisieriumi Lucu Bessonu, mados dizaineriu Ricku Owensu, grožio fotosesijos žurnalams „Vogue“, „Numéro“, „Glamour“, „L’Officiel“... Jeigu reikėtų įvardyti Jūsų, kaip makiažo menininkės, didžiausius pasiekimus ir įdomiausius projektus, koks būtų trejetukas?

Manau, kad didžiausiu ir įdomiausiu savo karjeros projektu iki šiandien pelnytai galiu laikyti fotosesiją su supermodeliu Winnie Harlow. Ją darėme žurnalui „Numéro Russia“. Buvau atsakinga ne tik už makiažą, bet ir už fotosesijos organizavimą. Winnie yra išskirtinis modelis, nestandartinio grožio ambasadorė, įkvepianti pasitikėjimo merginoms, kurios galbūt neatitinka vyraujančių tobulo grožio standartų. Antras svarbus posūkis mano karjeroje įvyko tada, kai graikų „Vogue“ redaktoriai pasiūlė kurti makiažą šio žurnalo grožio fotosesijoms. Neslėpsiu, tai buvo sena mano svajonė, juk „Vogue“ yra didžiausias ir įtakingiausias mados žurnalas. Galiausiai – žurnalo „L’Officiel Lithuania“ viršelio fotosesija, kurią Paryžiuje dariau Jūsų, Arnoldai, asmeniniu kvietimu. Man visada labai malonu dirbti su lietuviais, o ilgą laiką dirbant užsienyje šis malonumas buvo dvigubas, ypač kai paskui laikiau rankose lietuvišką žurnalą, kurio viršelį puošė mano darbas!

Jūs daugiausia dirbate prie mados ir grožio fotosesijų žurnalams, mados kolekcijų pristatymų, turite ir darbo kine patirties. Kaip kiekvienu iš šių atvejų skiriasi makiažo specialisto vaidmuo ir kūrybiškumo ribos?

Makiažas yra labai svarbi bet kurio projekto dalis. Jis užbaigia galutinį įvaizdį ir suteikia visumos jausmą. Daugiausia dėmesio makiažui skiriama grožio fotosesijose – jose šiuo metu dažniausiai ir dirbu. Man tai yra didžiulis iššūkis, nes būna, kad per vieną dieną reikia sukurti net kelis tobulus makiažus, kurie pasirodys didžiausiuose tarptautiniuose žurnaluose. Todėl net menkiausia detalė yra labai svarbi, negaliu padaryti jokios klaidos, nes ji iškart bus pastebėta. Be abejo, tai atveria duris kūrybiškumui, bet būtina išlaikyti konkretaus žurnalo estetiką ir stilių, taip pat atsižvelgti į to meto mados ir spalvų tendencijas. Makiažas negali būti nei per stiprus, nei per nuobodus. Galutinis vaizdas negali kartotis su kituose žurnaluose spausdinamais darbais, priminti kitų makiažo menininkų darbų.

Kino filmuose makiažas būna paprastesnis, tačiau nė kiek ne mažiau svarbus. Ypač istoriniuose filmuose, kur makiažu ir šukuosenomis bandoma atkurti tam tikro laikmečio įvaizdžius. Man yra tekę studijuoti specialiuosius efektus, todėl žinau, kad šioje kino pramonės srityje kūrybiškumas yra paties aukščiausio lygio. Juk kuriant vadinamąjį prosthetics makiažą galima kardinaliai ir neatpažįstamai pakeisti žmogaus išvaizdą, paversti jį ateiviu, zombiu, gyvūnu – bet kuo, ką tik įmanoma sugalvoti. Nors tai labai įdomi sritis, kelis kartus esu kūrusi ir tokius makiažus, bet mane visada labiau traukė mada – joje tokių radikalių persikūnijimų nebūna, o ir nereikia. Planuoju ir toliau tobulėti ir siekti aukštumų mados srityje, dirbdama su žurnalais, reklamomis, kolekcijų pristatymais.

Aurelija Liansbergaitė/Asmenino archyvo nuotr.
Aurelija Liansbergaitė/Asmenino archyvo nuotr.

Savo portfolio turite labai skirtingų darbų, tačiau Jūsų kuriami makiažai nesunkiai atpažįstami: juos sieja skaisti oda ir švytėjimas, modelis įgauna nekaltumo, gal net nežemiškų bruožų. Ar galima sakyti, kad radote savo estetiką ir nišą?

Makiažo specialistui, kaip ir bet kuriam menininkui, svarbu turėti savo atpažįstamą stilių. Mano galva, skaisti ir natūraliai atrodanti oda yra pagrindinis tinkamo makiažo akcentas. Jau seniai praeityje tie laikai, kai buvo madinga slėpti veidą po kreminės pudros kauke. Šiandien dirbant madoje tiesiog privaloma mokėti sukurti natūraliai švytinčios ir sveikai atrodančios odos įspūdį. Dažnai iš mūsų tikimasi, kad makiažas bus padarytas taip, tarsi jo nebūtų išvis. Joks aukštos klasės žurnalas ar mados prekės ženklas neleistų sau viešai publikuoti nuotraukų, kuriose modeliui ant veido būtų ryškiai matomi pudros pėdsakai. Daugeliui gali pasirodyti, esą labai nesunku pasiekti, kad oda atrodytų natūraliai, tačiau reikia daug bandymų ir daug žinių, kol išmoksti pasiekti tobulą rezultatą, kai makiažo nesimato nei realybėje, nei nuotraukoje, nei kino kadre.

Kiti skiriamieji Jūsų kūrybos bruožai – ryškios spalvos, dažnai veidą puošianti ornamentika ir raštai. Ar tiesa, kad visi jie – iš ankstyvos vaikystės?

Taip, mama pasakojo, kad nuo vaikystės jais domėjausi. Galėdavau valandų valandas praleisti dėliodama medžiagų atraižas pagal spalvas ir raštus. Iki šios dienos labai daug įkvėpimo gaunu iš įvairiausių raštų ir tekstūrų, augalų, architektūros, skirtingų kultūrų ir joms atstovaujančių žmonių. Mane labai žavi pati idėja, kad visus šiuos įkvėpimus galiu perkelti ant veido.

Kiek laiko užtrunka padaryti grožio fotosesijos makiažą – juk svarbi kiekviena smulkmena?

Nuo pasirengimo iki pirmojo įvaizdžio dažniausiai užtrunku apie pusantros valandos, kartais ir dvi. Visada daug laiko skiriu odos priežiūrai – kaukė ir masažas prieš grožio fotosesiją yra būtinybė. Juk kiekvienas netobulumas bus matomas iš labai arti, net šiek tiek patinę paakiai ar papildoma raukšlelė gali sugadinti visą įvaizdį. Po šio pirmojo įvaizdžio viskas juda greičiau. Grožio fotosesijai dažnai padarau iki aštuonių skirtingų to paties veido makiažų per vieną dieną.

Aurelija Liansbergaitė/Asmenino archyvo nuotr.
Aurelija Liansbergaitė/Asmenino archyvo nuotr.

Mados ir grožio pasaulį atradote labai anksti – nuo 14-os dirbote modeliu. Akivaizdu, kad ši ankstyva pažintis su mada tiesiogiai prisidėjo prie siekio ir tolesnę karjerą susieti su šia sritimi. O gal buvo kitų alternatyvų?

Mados pasaulyje suktis pradėjau tikrai labai anksti, ir tai neabejotinai padarė didelę įtaką mano pasirinktam keliui. Žinoma, ne iš karto žinojau, kuo noriu būti. Turėjau svajonę tapti interjero dizainere, bet man mokykloje biologija visada sekėsi geriau už matematiką, todėl be didelių dvejonių nusprendžiau stoti mokytis medicininės kosmetologijos. Ten pirmą kartą susidūriau su profesionaliu makiažu, iškart pajutau, kad tai – mano kelias. Baigusi modelio karjerą būtent kurdama makiažą atradau daug džiaugsmo, negalėjau įsivaizduoti, kuri kita profesinė sritis man būtų galėjusi atnešti tiek pasitenkinimo. Šioje srityje norėjau ir tebenoriu siekti aukštumų. Taigi dėl savo sprendimo nesigailiu.

Šiandien gyvenate Paryžiuje. Ar pati sau nepavydite? Juk Paryžiuje koncentruojasi visas mados, grožio, kino industrijos elitas, klesti menas, apstu galimybių. O gal realybė ne tokia glamūriška?

Paryžiuje gyvenu jau ketvirti metai. Sau tikrai nepavydžiu, nes man Paryžius niekada nebuvo svajonių miestas, o Prancūzija – svajonių šalis ir per ketverius metus jie tokie netapo (juokiasi). Mano gyvenimo ir asmeninis būdas labai skiriasi nuo prancūzų. Esu šilta asmenybė, man patinka būti tarp draugiškų ir gyvenimu besidžiaugiančių, lengvai bendraujančių žmonių, o prancūzai tikrai ne tokie.

Paryžius išties yra puiki vieta mados pasaulyje dirbantiems žmonėms, čia atsiveria daug galimybių dirbti su aukščiausios klasės profesionalais, sukaupti neįkainojamos patirties, kuri vėliau darys įspūdį tęsiant tarptautinę karjerą. Atvirai – man Paryžius yra tik laikina stotelė siekiant didesnių aukštumų Niujorke ar Londone.

Ką kelerius metus veikėte Kinijoje?

Tik baigusi kosmetologijos studijas iš savo modelių agentūros gavau pasiūlymą važiuoti į Kiniją. Buvo vasara, planų neturėjau, Kinija man atrodė kaip visiškai kitas pasaulis, todėl nedvejodama sutikau. Turėjau kelionėje praleisti tris mėnesius, bet jiems prabėgus supratau, kad ši šalis gali parodyti kur kas daugiau, nei spėjau pamatyti, todėl nusprendžiau pasilikti ilgiau. Per tuos kelerius metus dirbau modeliu, turėjau epizodinių vaidmenų keliuose kinų filmuose, daugiausia romantinėse komedijose, studijavau kinų kalbą, keliavau, nuodugniai susipažinau su jų kultūra. Iki šios dienos jaučiu to laikotarpio nostalgiją, iki šiol semiuosi įkvėpimo iš gilias šaknis turinčios azijiečių kultūros – tradicijų, kostiumų, papuošalų, laimę nešančių simbolių. Todėl stengiuosi kasmet grįžti ir aplankyti savo mėgstamiausią miestą Honkongą, pakeliauti po aplinkines Azijos šalis.

Visgi prisipažįstate, kad ir dirbate daug. Jeigu sutaupote laisvalaikio, ką renkatės – atsipalaiduoti naktiniame klube ar nueiti į muziejų? Juk nei vienų, nei kitų Paryžiuje netrūksta...

Didžiausią dalį laisvalaikio stengiuosi praleisti keliaudama su draugu – kelionės mums abiem yra didelė aistra. Nesu naktinių klubų mėgėja, bet labai patinka elektroninė muzika, todėl stengiuosi aplankyti savo mėgstamų atlikėjų koncertus. Žinoma, visuose garsiausiuose Paryžiaus muziejuose jau buvau ir ne po kartą, tačiau mane visada labai traukia šiuolaikinio meno muziejai. Juose dažnai lankausi ne tik Paryžiuje, bet ir kiekvienoje šalyje, kurioje tenka atsidurti.

Kai grįžtate į gimtąjį Kauną, su kuo pirmiausia susitinkate ir kokią vietą anksčiau už visas kitas aplankote?

Grįžusi į Kauną pirmiausia susitinku su mama ir draugais. Visada gera pasivaikščioti jachtklubo parke, viename mėgstamiausių Kaune. Taip pat traukia senamiestis. Jis kaskart vis kitoks, atsiranda naujų vietų, kurias įdomu aplankyti. Nors šiaip man mėgstamiausias – Lietuvos pajūris. Jis tiesiog magiškas.

Aurelija Liansbergaitė/Asmenino archyvo nuotr.
Aurelija Liansbergaitė/Asmenino archyvo nuotr.

Kokį vaidmenį makiažas vaidina Jūsų pačios kasdieniame gyvenime? Esate labiau paryžietė, kurios kasdienis makiažas labai minimalus, nematomas, ar labiau lietuvė, kuriai be makiažo išeiti į gatvę kone nepadoru?

Aš tikriausiai esu „per viduriuką“. Man nepatinka būti nei visai be makiažo, nei su per daug makiažo. Visada naudoju šiek tiek lengvos kreminės pudros, paryškinu antakius, blakstienas ir lūpas. Jeigu ruošiuosi į vakarėlį, niekada nenaudoju akių šešėlių. Mano veido akcentas – tobulos ryškios lūpos. Man labai svarbu natūraliai skaisti ir sveika oda. Darant natūraliai atrodantį makiažą visai nereikia atsisakyti kosmetikos – tiesiog ją reikia naudoti su saiku.

O kaip prižiūrite savo odą ir kaip patartumėte ją prižiūrėti moterims – ypač vasarą, kai veikia viskas: tiek saulės spinduliai, tiek miesto dulkės?

Niekada negalėjau pasigirti tobula oda, todėl jos priežiūrai skiriu labai daug dėmesio. Neturiu taisyklių ir rutinos, tų pačių priemonių nenaudoju ilgą laiką, nes oda pripranta ir jos tampa ne tokios veiksmingos. Aš netgi mėgstu skirtingomis savaitės dienomis naudoti skirtingus produktus. Be abejo, niekada neinu miegoti su makiažu. Kas vakarą prausikliu nuplovusi per dieną susikaupusius nešvarumus, naudoju veido serumą, paakių kremą, veido kremą – tiek ryte, tiek vakare.

Du ar tris kartus per savaitę odą lepinu kaukėmis, prieš miegą patepu natūraliais aliejais. Tikiu, kad nereikia pirkti brangiausių priemonių, kad gautume geriausią rezultatą. Svarbu, kad sudėtyje esantys komponentai būtų natūralūs ir priderinti tam tikram odos tipui.

Vasarą, be jokių abejonių, rekomenduočiau naudoti kremus su SPF filtrais, taip pat lengvus, gelinės konsistencijos drėkinamuosius kremus. Nepamirškite odos lepinti kaukėmis. Man patinka korėjiečių lakštinės. Karštomis vasaros dienomis odą galima atgaivinti purškiant mineralinį vandenį.

Visiems savo rubrikos herojams užduodu tą patį klausimą – kas Jums yra laimė? Kiek Jūsų pačios laimės pojūtis susijęs su profesiniais pasiekimais?

Manau, kad didžiausia laimė, kokią tik galime turėti, yra sveikata. Aš stengiuosi džiaugtis mažais dalykais, kurie atneša laimę, praskaidrindami kiekvieną paprastą dieną. Kalbant apie profesinius pasiekimus, jie taip pat atneša daug laimės ir džiaugsmo, bet, deja, yra trumpalaikiai – pasidžiaugi ir dirbi toliau. Taip pat manau, kad mums, dirbantiems mados srityje, kurioje nemažai dramų ir pavydo, labai svarbu mokėti pasidžiaugti ir kitų laimėjimais.

Mano rubrika vadinasi „Suprasti madą“. Kaip mados pasaulyje dirbanti profesionalė, ką dar norėtumėte apie tą madą suprasti ir joje nuveikti?

Labai džiaugiuosi, kad man pavyko per praktiką, per darbą ir per sunkumus suprasti, kaip veikia mados pasaulis, nes tai svarbu norint šioje pramonėje būti sėkmės lydimai. Vis dėlto iki pat dabar vis sutinku žmonių, kurie mados verslo nepriima kaip tikro ar rimto darbo. O juk tai yra sunkus darbas! Kita vertus, man gera matyti, kiek daug Lietuvos jaunimo studijuoja madą ir pasiekia šiame pasaulyje dideles aukštumas. Aš ir pati dar turiu daug svajonių ir suplanuotų į priekį projektų, bet dirbdamas madoje juk niekada nežinai, kur atsidursi rytoj, ką ten sutiksi ir kaip tai pakeis visą tavo karjerą...

Šis tekstas publikuotas žurnale „Laimė“. Laimės kelių – daugybė. Žurnalas „Laimė“ kviečia kartu leistis į kelionę jos ieškant. Kiekvieną mėnesį – nauja „Laimė“. O kad ji lydėtų visus metus, pasinaudokite puikiu prenumeratos pasiūlymu. Prenumeruoti visada pigiau nei pirkti! Be to, „Laimė“ pati ateis į jūsų namus.

Naujausi straipsniai