Psichologinis smurtas prieš savo antrąją pusę įgyja naujų formų. Tam vis dažniau pasitelkiami socialiniai tinklai.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, artimųjų smurtą kenčiantys žmonės vis dažniau susiduria su persekiojimu pasitelkus įvairias socialinių tinklų funkcijas. Pavyzdžiui, galimybė matyti, ar žmogus šiuo metu yra prisijungęs prie socialinio tinklo ar net stebėti jo buvimo vietą, leidžia smurtautojui sekti ir kontroliuoti auką bet kuriuo metu.
„Tu neatsakei į mano žinutę, nors mačiau, kad buvai prisijungusi“, „Kas tas vyras, kurį pridėjai prie „Facebook“ draugų?“, „Atsiųsk nuotrauką ir įrodyk, kad tikrai esi darbe“ – tai tik keli galimos kontrolės pavyzdžiai.
Nepatinkanti ar pavydą kelianti partnerio veikla socialiniuose tinkluose kai kuriais atvejais tampa net fizinio smurto priežastimi. Socialinių tinklų griebiamasi ir šantažui. Pavyzdžiui, grasinama, kad palikus partnerį, šis internete paskelbtų provokuojančias buvusios draugės nuotraukas.
Specialistų teigimu, net ir menki privatumo pažeidimai didina aukos priklausomybę nuo smurtautojo ir apriboja savarankiškumą, todėl susidūrus su panašios kontrolės atvejais, raginama kuo anksčiau kreiptis pagalbos.
Specializuotos pagalbos centrų (SPC) kontaktai pranešti apie smurtą patyrusius asmenis savivaldybėse. Pagalba teikiama kasdien nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis. Pagalbos moterims linija 8800 66366 kiekvieną dieną 10–21 val. Bendrosios pagalbos numeris 112 (visą parą).