Vienos atžalos tęsia tai, ką pradėjo tėvai, kitos – proproproseneliai. Jos pasiryžusios labai pasistengti, kad grožio pasaulyje daugybę metų garsiai skambantys vardai, prekių ženklai ir toliau būtų lyderių sąraše. Legenda įpareigoja. Arba likimas leido suprasti: „Žmogau, tavo vieta – čia.“
Olivier Polge’as
„Viktor & Rolf Flowerbomb“, „Kenzo Power“, „Kate Moss Vintage“, „Cacharel Noa Perle“, „Burberry The Beat“, „Balenciaga Balenciaga Paris“... Tai tik keli aromatai, kurių autorius arba bendraautoris – Olivier Polge’as, legendinio „Chanel“ parfumerio Jacques’o Polge’o sūnus. Skirtingai nei tėvas, Olivier kuria įvairioms kompanijoms ir už savo neeilinius pasiekimus jau apdovanotas kiekvienos „nosies“ svajone – tarptautiniu prizu „International Fragrance Prize“.
Apie drėgnus laiptus. „Vaikystėje atostogas dažnai leisdavau senelių namuose. Juose buvo akmeniniai laiptai, nuo kurių, kai būdavo drėgni, sklisdavo specifinis kvapas. Tai seniausias prisiminimas to, ką įsidėmėjo mano nosis.“
Apie aromato atsiradimą. „Jo kūrimas gali trukti labai ilgai, tačiau svarbiausia yra pradinė idėja. Užsakovai elgiasi įvairiai: vieni pasitenkina lakoniškomis pastabomis (tai gali būti keli raktiniai žodžiai apie kvapo charakterį, trumpos nuorodos, į kokį adresatą, kainą reikia orientuotis, kas pagrindiniai konkurentai), kiti pateikia savo pageidavimus detaliau, pavyzdžiui, pakomentuoja, kaip aromatas bus pristatomas publikai. Kol jį kuriame, paprastai nežinome pavadinimo. Dažniausiai ši informacija mus pasiekia prieš pasirodant pranešimams žiniasklaidoje. Jei užsakovui rezultatas nepatiktų, konkurentui sukurto kvapo nesiūlytume. Tačiau galima būtų pasinaudoti pradine idėja, tik ją naujai išplėtoti.“
Apie magiją. „Kai kokį nors aromatą lydi sėkmė, visi gali paaiškinti, kodėl būtent šis kvapas pageidaujamas. Tačiau užduotis – suprasti paslaptį „prieš“, o ne „po“. Jei nori sukurti išskirtinį aromatą, be magijos neišsiversi. Ateitis priklauso aromatams su charakteriu!“
Apie erotiką. „Joje kvepalų vaidmuo gali būti labai reikšmingas. Matyt, todėl, kad jie – neapčiuopiami, nematomi ir dėl to lengvai žaidžia su protu.“
Apie tapimą „nosimi“. „Ko išmokau iš savo tėčio? Visko, išskyrus tai, kaip kurti kvepalus. Sakyčiau, patekau į šią sritį nelauktai sau pačiam. Studijavau meno istoriją ir tikrai neplanavau eiti tėčio pėdomis. Tačiau vieną dieną mokslai mane atvedė į „International Flavors & Fragrances“ laboratoriją ir aš supratau, kad mane tai veža.“
Erwinas Creedas
Tarp „Creed“ kompanijos, kuri buvo įkurta 1760-aisiais, kvepalų gerbėjų – istorinės Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Monako ir kitų valstybių karališkosios personos, mūsų laikų įžymybės. Šiuo metu išskirtinius rankų darbo kvepalus kuriančiai kompanijai vadovauja Olivier Creedas, o jam asistuoja sūnus Erwinas, septintosios kartos Creedas.
Apie meilę. „Sudėtingiausias dalykas – aromatu perteikti meilę. Kodėl? Todėl, kad ji būna labai įvairi. Tai ir simpatija, ir aistra, ir alkis... Netgi žodžiais sunku šį jausmą tiksliai apibūdinti, ką jau kalbėti apie kvepalus... Bet kaip tik todėl mes visada turėsime inspiracijos šaltinį – poreikį atrasti vis naujų meilės kvapų.“
Apie pasirinkimą. „Tiesą sakant, aš gimiau, kad būčiau parfumerijos versle, ir esu likimui už tai labai dėkingas. Tėčio kvepalų dirbtuvėje ėmiau lankytis, kai man suėjo aštuoneri. Ji yra Fontenblo miške ir turbūt todėl medžių aromatas man – pats skaniausias tarp kvepalų natų.“
Apie darbą. „Kai mes su tėčiu kuriame naują aromatą, procesas, būna, trunka metų metus. Mudu tik juo kvepinamės ir gyvename diena dienon: keičiame pridėdami naujų komponentų ir vėl jų sumažindami, kuriame, tobuliname ir šitaip artėjame prie idealo. Tėtis yra teisėjas, sprendžiantis, kada aromatas yra baigtas. Patikėkite, tai labai sunkus sprendimas. Dalis mūsų darbo metodų – tie, kuriuos naudojo Creedai, kai įkūrė kompaniją: jie reikalauja didelio pasišventimo, daug laiko ir fizinio darbo. Bet jei šių metodų atsisakytume ir nueitume modernesniu ir lengvesniu keliu, mūsų aromatai nebebūtų „Creed“. Jie taptų tokie, kokių daug.“
Apie impulsą. „Kurti kvepalus mane skatina tas pats kūrybos alkis, kuris priverčia dailininką imtis teptuko, skulptorių – kalto... Impulsas atsiranda be mano valios, jo negali numatyti ir kontroliuoti. Tiesiog turi būti jam pasirengęs visomis prasmėmis.“
Apie malonumus. „Draivą palaikau automobilių lenktynėse, kuriose būna šiek tiek pavojinga. 2008-aisiais, lenktyniaudamas Prancūzijoje, patyriau avariją, sudaužiau automobilį, bet pats nenukentėjau. Neišgyvenčiau ir be muzikos – savo „iPod“ turiu jos labai įvairios: nuo hiphopo iki klasikos, elektropopso, nacionalinės šalių, kuriose lankausi, įrašų. Su tėčiu daug keliaujame po pasaulį ieškodami kokybiškų komponentų – geriausių bergamočių, geriausių vilkdalgių, geriausių rožių...“
Christine d’Ornano
Grafas Guillaume’as d’Ornano buvo vienas iš „Lancôme“ steigėjų, o jo sūnus Hubert’as kartu su žmona Isabelle 1976-aisiais įkūrė „Sisley“ kompaniją. Tuo metu Europos dar nebuvo pasiekusi aromaterapijos ir fitoterapijos banga ir aktyviųjų augalinių komponentų naudojimas kosmetikos produktuose buvo labai naujas dalykas. Tėvai tebestovėjo prie kompanijos vairo, o prie jų prisijungė sūnus Philippe’as ir dukra Christine. Jie tapo kompanijos generaliniu direktoriumi ir jo pavaduotoja.
Apie mamą. „Ji – pagrindinė mūsų produktų kūrėja. Mama – perfekcionistė: pavyzdžiui, kremo „Sisleÿa Global Anti-Age“ formulę palaimino tik tobulinusi dešimt metų.“
Apie kasdienį grožio ritualą. „Turiu tris dukras, todėl mano galimybės rytais ribotos. Apsieinu be plaukų džiovintuvo, daugiausia dėmesio skiriu odai. Beje, šukuojuosi paveldėtais vėžlių kiauto šepečiais, nuo kurių plaukai gražiai žvilga. Jei kur nors einu pavakaroti, sudrėkinu akis joms skirtais lašais – šis produktas atgaivina žvilgsnį.“
Apie balansą. „Esminė gudrybė, mano nuomone, – laikytis balanso, todėl visa, ko per daug, vertinu kaip blogį, taip pat ir dietas. Aš tiesiog stengiuosi gyventi sveikai: vengiu cukraus ir kitų rafinuotų produktų, valgau daug grūdų, sėklų, ankštinių, daržovių, renkuosi neskaldytus ryžius ir viso grūdo makaronus. Kasdien išgeriu acai uogų, kurios – puikus antioksidantas, papildo, ir vartoju daugeliu naudingų savybių pasižymintį sėmenų aliejų. Triskart per savaitę plaukioju baseine. Tai – pats nuostabiausias dalykas! Daug ko apie balansą ir grožį išmokau iš mamos – ji prisižiūri, bet ne fanatiškai ir mėgaujasi geru maistu. Norėčiau būdama jos amžiaus matyti save veidrodyje tokią, kokia ji dabar. O dėl išvaizdos – man patinka charakteris, todėl aš visada žavėjausi natūraliai gražiomis pagyvenusiomis moterimis.“
Apie šeimą. „Mes su vyru – gera komanda. Mums patinka drauge įgyvendinti įvairius sumanymus. Manau, kad pasirinkti šeimą pagrindiniu gyvenimo prioritetu – pats svarbiausias dalykas. Tai kiekvienas turėtų padaryti, kad pasaulis būtų geresnis.“
Apie vaikystės prisiminimus. „Mama nuolat bandė naujus produktus ir ant jos tualetinio stalelio visada stovėjo daugybė pavyzdžių. Labiau nei visa kita atmintyje išlikęs jos atėjimas palinkėti labos nakties, kai jau gulėdavau lovoje. Kaskart mane apsiausdavo aromato „Sisley Eau Du Soir“ dvelksmas... Aš taip pat juo kvepinuosi.“
Charlotte Lerouge-Benard
Ji – „Molinard“ parfumerijos namų, kvepalus kuriančių jau daugiau kaip 160 metų, atstovė. Aromatų muziejuje Versalio rūmuose saugomas kompaniją išgarsinusio kvapo „Habanita“ buteliukas, pagamintas prieš devyniasdešimt metų. Vienu metu „Habanita“ buvo tapęs moterų laisvėjimo simboliu (pirmą kartą dailiajai lyčiai skirtame aromate buvo panaudotos vetiverijos). Beje, legenda tebėra paklausi ir mūsų laikais. Dabar „Molinard“ vadovauja dvi penktosios kartos Lerouge-Benard: Celia – direktorė, Charlotte rūpinasi užsienio rinka.
Apie „Habanita“. „Pirmiausia pasaulį išvydo ekstraktas kubietiškoms cigaretėms aromatizuoti. 1924-aisiais jo pagrindu buvo sukurti kvepalai, skirti stiprioms, ryškioms moterims, toms, apie kurias sakoma „oho!“ Kvapo sudėtis buvo atrasta netyčia: parfumeris per klaidą įdėjo į „Habanita“ visai ne tą komponentą, kurį norėjo įdėti, bet rezultatas jam patiko. Buteliukas juodas, nes reikia apsaugoti kvepalų kompoziciją sudarančias medžiagas, kurioms gali pakenkti saulės šviesa.“
Apie darbą. „Aš išaugau Grase ir savo tėvų kompanijoje, bet niekas manęs nevertė joje dirbti. Tai mano pasirinkimas. Mes su seserimi esame dėkingos už dovaną, kurią gavome iš tėčio, ir labai norime permesti tiltą iš praeities į ateitį. Aš pati turiu dvi dukras, kurios galbūt taip pat panorės tęsti kompanijos istoriją. Tačiau tai priklausys tik nuo jų. Bet man labai smagu, kad vyresnioji, atėjusi į biurą, uodžia kvapus ir plačiai šypsosi.“
Apie vyrus ir moteris. „Iki mūsų su seserimi kompanijai vadovaudavo vien vyrai. Apskritai labai ilgai buvo laikomasi nuomonės, kad kvepalus gali kurti tik vyrai. Tačiau pastaruoju metu daugėja tuo užsiimančių moterų. Celia ir aš esame gyvas įvykusių pokyčių pavyzdys. Galima sakyti, pačios įgyvendiname „Habanita“ idėją apie moterų ir vyrų teisių lygybę.“
Apie muziejų. „Visiems, kam įdomu, kaip kuriami kvepalai, patarčiau apsilankyti „Molinard“ muziejuje: ten demonstruojami visi šio proceso etapai.“
Apie komponentų kiekį. „Kompanija yra sukūrusi aromatą, sudarytą iš 600 komponentų.“
Beatrice Trussardi
Po lemtingų įvykių 1999-aisiais ir 2003-iaisiais (iš pradžių automobilių katastrofoje žuvo kompanijos įkūrėjo anūkas Nicola, po ketverių metų panašiomis aplinkybėmis – šio sūnus Francesco) „Trussardi“ kompanijai, pernai atšventusiai šimtmetį, vadovauja ketvirtosios kartos atstovė Beatrice. Ji tęsia (ir labai sėkmingai) tai, ką pradėjo tėtis Nicola: prekių ženklas „Trussardi“ visame pasaulyje laikomas novatoriškumo, elegancijos, pagarbos tradicijoms, kokybiško „Made in Italy“ sinonimu.
Apie savo būdą. „Aš labai smalsi! Mane traukia nauji projektai, idėjos ir vizijos, man patinka palaikyti ryšį su žmonėmis iš viso pasaulio. Esu detalių maniakė, todėl viską kontroliuoju, bet neįkyriu.“
Apie jaunimą. „Mane visada žavėjo energija, kurią skleidžia jaunoji karta. Esu įsitikinusi, kad viena pagrindinių Italijos trypčiojimo vietoje priežasčių yra ta, kad jaunimas čia turi labai mažai galimybių. Todėl nuolat prisidedu prie projektų, kurių tikslas – padėti atsiskleisti Italijos ir kitų šalių talentams ir juos skatinti.“
Apie gebėjimą organizuoti. „Kaip aš suderinu darbą ir šeimą? Padeda gebėjimas organizuoti. Manęs neišmuša iš vėžių daug skirtingų užduočių vienu metu. Tai reiškia, kad galiu keliauti ir būti namie, kurti ateities viziją ir plėtoti verslą čia ir dabar. Labai praverčia naujosios technologijos. Viena blogybė – privalau nuolat būti prisijungusi.“
Apie paskutinį žodį. „Mūsų šeimos nariai dažnai diskutuoja. Mama, kuri turi trisdešimties metų patirtį, pataria ir įkvepia. Sesuo atsako už produktų kūrimą, stilių ir dizainą, brolis – už jų gamybą ir pardavimą. Paskutinis žodis būna mano, nes aš septyneriais ir vienuolika metų už juos vyresnė.“
Apie genus. „Kiekvienas mano vietoje patirtų nesibaigiančių iššūkių, kurių esmė – kurti naujus produktus, turinčius Trussardi sielą. Žinau, kad pasaulis juda kita kryptimi ir šiandien mažai belikę šeimų, kurios vis dar plėtoja senelių ar prosenelių pradėtą verslą. Nekaltinu tų, kurie apsisprendė jį perleisti kitiems, bet mes, Trussardi, esame suaugę su savo kompanija, ji – mūsų genuose. Labai ją mylime, ja mėgaujamės, apie ją galvojame, svajojame ir su ja siejame savo ateitį.“
Apie pasaulio ritmus. „Privalai tobulai jausti, kas vyksta aplinkui, ir reaguoti – tai pagrindinis reikalavimas mados ir grožio industrijoje, nepaprastai glaudžiai susijusioje su šiandieninio pasaulio ritmais.“