Nauja studija teigia, kad fiziniai pratimai gali įveikti kognityvinių funkcijų silpnėjimą, rašo time.com.
Kognityvinės (pažinimo) funkcijos apima smegenų gebėjimą gauti, perdirbti, integruoti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Prie jų priklauso kalba, skaičiavimas, kai kurie pažintiniai asmenybės ypatumai (pavyzdžiui, planavimas), atmintis, socialinė elgsena, intelektas, gebėjimas suvokti aplinką, susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žmogus, pasirinkęs būti auka. Kokios psichologinės priežastys po tuo slypi?
Vienos pažinimo funkcijos yra lokalizuotos – turinčios daugiau ar mažiau apibrėžtą už ją atsakingą anatominę struktūrą, kitos – anatomiškai pasiskirsčiusios daugelyje smegenų struktūrų.
Taigi bet koks smegenų pažeidimas gali sukelti pažinimo funkcijų sutrikimus, tačiau egzistuoja ir normalus kognityvinis senėjimas, kuris šiuo metu patologija nelaikomas. Tačiau juk visi norime išsaugoti jaunystę ir nors kiek sušvelninti bėgančio laiko padarinius?
Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja būdas, padedantis sulėtinti smegenų senėjimo procesus.
Atlikus tyrimą, išsiaiškinta, kad vyresnio amžiaus suaugusieji, kurių fizinis aktyvumas buvo vidutinis ar didelis, turėjo 36 proc. mažesnę kognityvinių funkcijų susilpnėjimo riziką, išsaugojo geresnę atmintį nei mažiau fiziškai aktyvūs jų bendraamžiai.
Studijoje, publikuotoje žurnale „Medicine & Science in Sports & Exercise“, dalyvavo 6400 vyresni nei 65-erių metų žmonės. Jie vieną savaitę nešiojo prietaisą, sekantį jų aktyvumą, bei atsakinėjo į testo klausimus, padėjusius įvertinti jų kognityvines funkcijas.
Analizuojant duomenis pastebėta, kad žmonės, kurių fizinis aktyvumas vertintas kaip vidutinis ar didesnis, prabėgus 3 metams nuo tyrimo pradžios buvo išsaugoję geresnius kognityvinius gebėjimus nei tie, kurių gyvenimo būdas buvo sėdimas ar fizinis aktyvumas vertintas kaip žemas.
Tyrimas prisidėjo prie mokslinių įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su galvos smegenų sveikata. Fiziniai pratimai gerina viso organizmo, taip pat ir smegenų kraujotaką, audiniai geriau aprūpinami deguonimi, skatinamas ląstelių dauginimasis ir regeneracija.
Žinoma, kad mankšta gali būti kai kurių ligų prevencine priemone, pavyzdžiui, nutukimo ir dėl jo kylančio antrojo tipo cukrinio diabeto, kuris lemia ir kognityvinių funkcijų silpimą.
Kitoje studijoje prieita prie išvados, kad fiziniai pratimai gali sulėtinti smegenų senėjimo procesus ištisu dešimtmečiu. O juk tai galėtų būti gera motyvacija tiems, kurie dėl jos trūkumo taip ir neatsikelia nuo sofos, juda tik nuo durų iki automobilio ar visada važiuoja liftu užuot lipę laiptais.
TAIP PAT SKAITYKITE: 20 veiksmingų būdų sulieknėti darbe