„Iki šiol pastebima, kad per pandemiją žmonėms atsirado naujų baimių, tokių kaip mirtis ar susijusių su karjera“, – sako psichologas Eimantas LUKOŠEVIČIUS. Jis pataria apie savo emocinę būklę kalbėtis su specialistais.
Prieš beveik ketverius metus COVID-19 pandemija buvo sustabdžiusi visą pasaulį, atnešė daugybę pokyčių į kiekvieno mūsų gyvenimą. Pasikeitusi rutina, socialinė izoliacija, neapibrėžtumas dėl ateities, finansinis nestabilumas, baimė užsikrėsti ne vienam kėlė daug streso. Remdamasis konsultuojama veikla psichologas pasakoja, kad yra žmonių, kurie pasibaigus pandemijai kokio nors jos poveikio psichinei savijautai neįvardija. Tačiau yra tokių, kurie teigia jaučiantys pokyčius arba mano pastebėję, kad problemos, susijusios su psichine sveikata, prasidėjo ar suintensyvėjo būtent per pandemiją.
E.Lukoševičiaus žodžiais, prasidėjus pandemijai ir izoliacijai pagausėjo psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas, depresija. Dėl šių problemų nemažai besikreipiančių į specialistus iki šiol. Taip pat vis dar pastebima, kad tuomet atsirado naujų baimių. Tai ypač akivaizdu tarp vyresnių žmonių. Tarkim, baimindamiesi prarasti darbą, jie kartais pasirenka tokį, kuris galbūt nėra įdomus, bet atrodo saugus variantas net jei vėl prasidėtų pandemija ar kokie nors kiti neramumai.
„Yra asmenų, kurie dėl koronavirusinės infekcijos patyrė sunkių komplikacijų, todėl net pasveikę ir nebejausdami šalutinio ligos poveikio pradėjo save vertinti kaip lengvai pažeidžiamus, silpnus. Jie vis dar perdėtai saugosi, bijo kitų ligų, vengia kokių nors specifinių dalykų, pavyzdžiui, didelių susibūrimų, koncertų, fizinio darbo.“
Per ilgus karantino mėnesius pasikeitė žmonių įpročiai. Kai kuriais atvejais šie pokyčiai nebuvo pozityvūs, tarkim, atsirado įprotis šeimos nariams atsipalaiduoti ir mažinti nerimą bei baimes vartojant alkoholį; sumažėjo fizinis aktyvumas ir jis negrįžo į buvusį iki pandemijos. „Dar viena likusi pasekmė, ypač tarp jaunų žmonių, kurie pandemijos metu buvo mokyklinio amžiaus, yra išaugęs socialinis nerimas, – konstatuoja psichologas. – Drovesni, uždaresni jaunuoliai tada buvo apriboję bendravimą su bendraamžiais, bet grįžę iš izoliacijos tebejaučia išaugusį nerimą socialinėse situacijose, bijo laiką leisti grupėse, megzti kontaktus su naujais žmonėmis.“
Pandemija stipriai paveikė ir senjorus. E. Lukoševičius sako, kad yra tokių, kurie iki šiol vengia kreiptis į gydymo įstaigas dėl turimų nusiskundimų, nes vis dar bijo, kad ten gali užsikrėsti koronavirusine infekcija. Na, o per pandemiją patirtas didžiulis stresas, kurį kėlė socialinė izoliacija, vienatvė, užsikrėtimo baimė, sielvartas dėl netekties, finansiniai rūpesčiai, kiti sunkumai, galėjo prisidėti prie tokių psichikos sutrikimų kaip nerimas ar depresija atsiradimo. „Dėl tokios būsenos reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus. Negydomi šie sutrikimai gali stipriai paveikti emocinę ir fizinę savijautą, lemti problemas darbe, – įspėja specialistas. – Taip pat – apsunkinti santykius su artimaisiais, prisidėti prie rizikingo elgesio atsiradimo, kaip antai priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio, net kelti savižudiškų minčių.“
IEŠKANTIEMS PSICHOLOGINĖS PAGALBOS
Nacionalinė psichikos sveikatos svetainė: pagalbasau.lt
Išgyvenantiems savižudybės krizę: tuesi.lt
Psichologinė pagalba moterims: pagalbosmoterimslinija.lt
Krizių centras: krizesiveikimas.lt
Iššūkių patiriantiems tėvams: tevulinija.lt
Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija: klausau.lt
Psichologinės paramos ir konsultavimo centras: ppkc.lt
Emocinės paramos tarnyba suaugusiesiems: viltieslinija.lt
Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis.