Padidėjęs odos jautrumas saulei. Kaip su tuo kovoti?

Knyga ir paplūdimys – du neatsiejami dalykai / 123rf.com nuotr.
Knyga ir paplūdimys – du neatsiejami dalykai / 123rf.com nuotr.
Šaltinis: „Laimė“
2013-04-27 16:00
AA

Kaip nesinori prisiminti, kad saulės spinduliai turi tamsiąją pusę! Apmaudu, bet ji yra. Šįkart pakalbėkime apie nežinia kodėl atsirandantį bėrimą, pūsles, dėmeles, pleiskanojimą, niežulį, kurie šiltuoju metų laiku ne vieną atgina pas dermatologą.

Regis, persikaitinau saulėje...

Tokia mintis turbūt pirmiausia ateina į galvą matant staiga paraudusią odą ir iškilusias pūsles. Tačiau iš tiesų tai gali būti reakcija į saulės spindulius – fotodermatozė (fotodermatitas). Sakoma, kad tokiems žmonėms būdingas fotojautrumas: po kontakto su UV spinduliais (visai nesvarbu, juos skleidė saulė ar soliariumo lempos) oda gali „supykti“, bet tai ne tradicinis nudegimas. Ją dar labiau suerzina vadinamieji fotosensibilizatoriai – medžiagos, kurių aktyvumas veikiant šviesai didėja.

Praeitame šimtmetyje pradėtas fotosensibilizatorių sąrašas vis papildomas naujais pavadinimais. Štai Danijos tyrėjai dėl odos fotojautrumo skatinimo 1967-aisiais apkaltino parfumuotą muilą. Jų kolegos iš Didžiosios Britanijos atrado, kad tokiu sugebėjimu pasižymi apsaugos nuo saulės ir kitose kosmetikos priemonėse esantis santalmedžių aliejus. Apie bergamočių, taip pat plačiai naudojamų kosmetikos ir parfumerijos gaminiuose, šunybes informavo prancūzų specialistai. Už perspėjimą dėl oralinių kontraceptikų turime būti dėkingi vokiečiams. Su anilino junginiais vaistuose, lakuose, batų tepaluose, gumos dirbiniuose fotodermatozę susiejo amerikiečiai. Vėliau į tarptautinį juodąjį sąrašą buvo įtrauktos skalbimo, plaukų dažymo ir formavimo, kandžių naikinimo priemonės. Dabar įvairių šalių mokslininkai itin daug dėmesio skiria vaistų poveikiui. Jau ne kartą fiksuota, kad fotojautrumą skatina plačiai vartojami vaistai: raminamieji, nuo peršalimo; nuo uždegimo, mažinantys skausmą nesteroidiniai; antibiotikai, kaip antai tetraciklinas, chinolonai, sulfonamidai, nuo tuberkuliozės. Aišku, ne visi, tik kai kurie. Tokia reakcija gali kilti ir dėl antidepresantų, vaistų šlapimui varyti, širdies ritmui reguliuoti, sąnariams gydyti. Bet lazda turi du galus: yra fotojautrumą didinančių medikamentų, kurie drauge su UV spinduliuote gerai veikia tam tikras ligas, pavyzdžiui, psoriazę.

Pastebėta, kad fotodermatozė dažnai prikimba ten, kur saulės aktyvumas didesnis už žmogui įprastą, – Lietuvos gyventojams šitai reikėtų prisiminti vykstant atostogauti į karšto klimato šalis.

JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, fotojautrumą didinančių medžiagų yra ir dezodorantuose, antibakteriniuose muiluose, dirbtiniuose saldikliuose, celiuliozės, nailono, vilnos dažikliuose, tatuiruotėms ir ilgalaikiam makiažui skirtose priemonėse, kosmetikoje su kobaltu.

Vieni fotosensibilizatoriai dažniau, kiti rečiau sukelia nepageidaujamą odos reakciją. Ši paprastai pasirodo tokiuose „reprezentaciniuose“ plotuose kaip veidas, kaklo iškirptė, rankos, kojos. Bet būna, kad išberia, nusėja pūslelėmis, niežti ir vietas, kurias dengia drabužiai. Toli gražu ne kiekvienas, besimėgaujantis saulės voniomis ir naudojantis minėtus produktus, rizikuoja patirti tokį nemalonumą, tačiau specifinį UV poveikį jaučiančių žmonių yra visuose kraštuose. Pastebėta, kad fotodermatozė dažnai prikimba ten, kur saulės aktyvumas didesnis už žmogui įprastą, – Lietuvos gyventojams šitai reikėtų prisiminti vykstant atostogauti į karšto klimato šalis. Beje, moterys daug labiau į ją linkusios, ypač turinčios jautrią, šviesią, ploną odą. Manoma, kad kai kurios tokio pobūdžio reakcijos yra įgimtos. Įdomu, kad organizmas vieną kartą gali sureaguoti į kurį nors fotosensibilizatorių, o kitą sykį – ne. Antra vertus, gydytojai žino atvejų, kai žmonėms, alergiškiems vienoms medžiagoms, atsiranda fotojautrumas kitoms, kurios anksčiau tokių rūpesčių nekėlė. Tai vadinama kryžmine reakcija.

Fotodermatozė būna ūmi ir chroniška. Pastaroji skatina ankstyvą odos senėjimą, stipresnes alergines reakcijas, kataraktą, kraujagyslių pažeidimus, silpnina imuninę sistemą. Apie odos vėžį nė kalbėti nesinori...

Nelieskite Sosnovskio barščių!

Taigi pasitepame priemone nuo saulės, pasikvepiname, nueiname į paplūdimį, ir še tau kad nori – oda pateikia bjaurią staigmeną! Kas gi atsitinka?

Polimorfinė šviesos dermatozė. Tai dažniausia fotodermatozės rūšis, žmonių paprastai vadinama saulės alergija. Jai atsirasti užtenka vien UV spindulių poveikio: vietas, kurios buvo atviros saulės glamonėms, išberia per kelias valandas ar dienas. Deja, daugumai liga atsinaujina kiekvieną pavasarį, vos tik pradedama ilgiau būti lauke. Vasarai įsibėgėjus, jautrumas saulei silpsta, atitinkamai mažėja, retėja arba visai išnyksta bėrimas; tačiau kitąmet – ir vėl tas pats... Dermatozei prasidėjus gali ne tik išberti, bet ir valandą dvi krėsti šaltis, skaudėti galvą, pykinti... Saulės vengiant, bėrimas paprastai praeina per dvi tris dienas.

Fotoalerginis, fototoksinis dermatitai. Pirmasis gali atsirasti, kai UV spinduliai pakeičia ant odos (odoje) esančios medžiagos struktūrą. Jei organizmui ji pasirodo priešiška, šis suskumba stiprinti imuninę apsaugą, t. y. gintis, – prasideda alerginė reakcija. Pastaroji gali kilti ir tuojau pat, ir po tam tikro laiko tarpo (JAV maisto ir vaistų administracijos tinklalapyje minimas nuskausminamasis tepalas, dėl kurio sąveikos su UV spinduliais ligos požymiai pasirodė po trijų mėnesių). Antrasis dermatitas kur kas dažnesnis. Šiuo atveju ne išjudinama organizmo imuninė sistema, o pažeidžiamos arba žūva odos ląstelės. Taip atsitinka todėl, kad fotosensibilizatorius, esantis, tarkim, kūno pienelyje, sugeria ir aplink save paskleidžia UV energiją. Saulei atvirose kūno vietose dėl to po kelių minučių ar valandų ima ryškėti nudegimą primenantys požymiai. Tokią reakciją aktyvinančios medžiagos paskatina ir chroniškas odos ligas, kaip antai egzemą, pūslelinę, aknę, gali išprovokuoti rando audinio uždegimą.

Ir augalai pavojingi! Juose esančios medžiagos saulėje virsta savotišku didinamuoju stiklu, sukeliančiu odos nudegimus (nuo paprasto paraudimo iki pūslių). Tai rūtos, Sosnovskio barščiai, varpinės žolės, dobilai, krapai, petražolės, salierai, pastarnokai, artišokai, morkų lapai, pomidorai, pupelės, juodieji serbentai... Tarp žmogaus nedraugų alergologai taip pat mini pakalnutes, narcizus, tikrąsias ir žaliąsias citrinas, datules... Vyras, savo kailiu išmėginęs Sosnovskio barščių „ugnį“, apibūdino savo pojūtį taip: „Lyg būčiau prisiglaudęs prie įkaitusio puodo. Nudegimo žymės buvo matyti dvi savaites.“ Beje, tokią odos reakciją galinčių sukelti augalų poveikis itin sustiprėja po lietaus nušvitus saulei. Geležinė taisyklė: saulėkaitoje liesti šlapių šių augalų negalima!

Atsargiai: oda dar labiau įsijautrins!

Pavojus, kad išsivystys fotodermatitas, didėja, kai dėl tam tikrų priežasčių – grožio procedūrų, naudojamos kosmetikos, moters fiziologinės būklės – oda tampa jautresnė UV spinduliams.

Retinoidai, rekomenduojami aknei gydyti ir odos senėjimui stabdyti, regis, daro gerą darbą: priemonės su jais veiksmingai šalina suragėjusias ląsteles ir spartina odos atsinaujinimą. Tačiau kartu jie didina jautrumą UV. Todėl gydantis retinoidais itin svarbu naudoti apsaugos nuo saulės produktus. Vis dėlto net ir tokios saugumo priemonės gali nepadėti, jei ant odos (arba odoje) atsiras papildomas fotojautrumą skatinantis agentas.

Paradoksalu, bet oda gali tapti jautresnė ir dėl saulės kremų. Tie, kurie turi cheminius filtrus, neretai sukelia alergines reakcijas, nes yra odos absorbuojami.

Bet koks odos šveitimas (cheminis, lazerinis grožio salone, netgi „nekaltas“ namuose) mažina jos atsparumą UV. Be to, šios procedūros gali suaktyvinti melanino gamybą ir padidinti hiperpigmentacijos pavojų. Fotojautrumą skatinanti medžiaga, kurios yra, tarkim, jūsų kvepaluose ar vaistuose, gali sukelti šveitimo paveiktos odos fotodermatitą, net ir naudojant priemones su specialiais apsauginiais filtrais.

Kosmetika su polinesočiųjų riebalų rūgščių turinčiais augaliniais aliejais naudinga odai, kadangi gerai saugo nuo sausėjimo, šerpetojimo, slopina uždegiminius procesus. Kita vertus, polinesotieji riebalai saulėje greitai oksiduojasi ir iš jų išsiskiria nuodingosios medžiagos, dirginančios odą.

Nors eteriniai aliejai labai kvepia ir pasižymi puikiomis gydomosiomis savybėmis, žmonėms, kurių oda jautri, gali sukelti alergiją. Todėl neprošal pirmiausia atlikti testą nedideliame odos plotelyje: kelis lašus eterinio aliejaus sumaišykite su trupučiu augalinio aliejaus, patepkite ant riešo ir stebėkite jį 12 valandų.

Paradoksalu, bet oda gali tapti jautresnė ir dėl saulės kremų. Tie, kurie turi cheminius filtrus, neretai sukelia alergines reakcijas, nes yra odos absorbuojami. Maža to, nėra aišku, kaip gerai jie saugo nuo UVA (kol kas nesukurta metodika, galinti šitai įvertinti). O juk būtent UVA spinduliai, giliai prasiskverbiantys į odą, aktyvina daugelį fototoksinių medžiagų. Saugantis fotodermatozės reikia būti tikrai, kad priemonė blokuos UVA. Tad dėl šventos ramybės rinkitės kremus su mineraliniais, arba mechaniniais, filtrais – tokius, kuriuose yra titano dioksido ir cinko oksido, – garantuotai saugančius ir nuo UVB, ir nuo UVA. Dar vienas šių kremų pranašumas – paprastai jie neįjautrina odos, todėl būtent juos dermatologai rekomenduoja kūdikiams ir mažiems vaikams.

Jei laukiatės, esate ypač jautri saulei. Turite naudoti apsauginį kremą, kurio SPF 30 ir daugiau.

Tiesiog pasisaugokite: 10 naudingų patarimų

Kai kurioms iš mūsų pasigauti fotodermatitą – vienas juokas, o jo pasekmės gali būti gerokai rimtesnės nei paprasto nudegimo nuo saulės. Štai dar keletas patarimų, kaip šios bėdos išvengti (ypač aktualu toms, kurios kaip iš pieno plaukusios, tačiau tai nereiškia, kad turint tamsesnę odą neįmanoma įsitaisyti chroniško fotodermatito).

Verta, tikrai verta paanalizuoti naudojamų kosmetikos ir parfumerijos produktų sudėtį, o dar geriau – aptarti tai su dermatologu ar alergologu. Ypač atidžiai rinkitės priemones, kuriose, be minėtų polinesočiųjų riebalų rūgščių, bergamočių ir santalmedžių aliejų, yra muskuso, ambros, jonažolių, petražolių, rožių, boro ir salicilo rūgščių, fenolių.

Venkite saulės kremų, kurių sudėtyje yra benzofenonų, salicilatų, cinamatų, meksenono, oksibenzono, paprastai didžiosiomis raidėmis žymimų cheminių medžiagų PABA ir PSBA – visos jos priklauso fotosensibilizatorių grupei.

Turėkite galvoje, kad kvapiosios medžiagos, kurių būna apsauginėse priemonėse nuo saulės, – papildomas rizikos faktorius jautriems žmonėms. Teikite pirmenybę nearomatizuotam produktui.

Kasdien naudokite veido ir lūpų priežiūros priemones, kurių SPF 15 ar daugiau. Eidama į paplūdimį pasitepkite produktu, galinčiu apsaugoti odą nuo UV ne mažiau kaip dvi valandas. Dėmesio: UV ją veikia ir kai dangus debesuotas!

Saulėtomis dienomis dėvėkite plačiakraštę skrybėlę, palaidinę ilgomis rankovėmis, mūvėkite kelnes ir venkite ilgai būti lauke 11–15 val., kai UV spinduliai intensyviausi.

Nukelkite salonines odos šveitimo procedūras rudeniui ir žiemai! Jei to padaryti negalite, ypač atidžiai rinkitės SPF – apsauga turi būti maksimali, SPF 50–60. Namie naudokite kuo švelnesnes raginio odos sluoksnio šalinimo priemones.

Jei gydytojas skiria vaistus, būtinai paklauskite, ar jie neskatina odos fotojautrumo.

Maisto papilduose, nereceptiniuose vaistuose taip pat gali būti fotojautrumą provokuojančių medžiagų.

Jei dirbate darže, nepamirškite pirštinių.

Kosmetika su antioksidantais, kaip antai vitaminu E, neblokuoja UV spindulių, tačiau sušvelnina žalingą jų poveikį odai; su vitamino A rūgštimi palengvina fotodermatozės padarinius.

Specialisto komentaras. Asta Budėnienė, Respublikinio alergologijos centro gydytoja

Kaip sužinoti, ar gresia fotodermatozė? Kokia pirmoji pagalba atsiradus jos požymiams?

Pasakyti, ar fotoalergija pasireikš, beveik neįmanoma. Fotojautrumo testai nėra atliekami. Tegaliu perspėti, kad būti saulėje – pavojinga sveikatai, ir priminti, jog tam tikrais atvejais tiesiog privaloma naudoti apsaugines priemones. Žinoma, turiu galvoje ilgas valandas saulėkaitoje. Grupę ligų, apibūdinamų terminu „fotodermatozė“, sukelia saulės radiacija, todėl susirgti kuria nors iš jų gresia visada, kai ši šviečia, t. y. ne vien vasarą. Ypač budriems reikia būti, jei tenka vartoti fototoksines ar fotoalergines reakcijas sukeliančius vaistus. Visada primenu pacientams: atidžiai perskaitykite prie jų pridedamą informacinį lapelį, kuriame paprastai nurodoma tokių reakcijų galimybė.

Jei įtariate fotodermatozę, turėtumėte pasirodyti specialistui. Kaimynių ar draugių siūlomas liaudiškas priemones, kaip antai kopūsto lapus, vertinkite ypač atsargiai, nes galite sulaukti priešingo poveikio nei tikitės. Jei vis dėlto ryšitės, išmėginkite jas nedideliame odos plotelyje. O štai vėsūs pavilgai, kompresai – gera pirmoji pagalba. Žmonėms, žinantiems apie savo padidėjusį jautrumą saulei, derėtų namų vaistinėlėje turėti putų, gelio ar kremo pavidalo pantenolio priemonių, tepamų ir geriamų antihistamininių vaistų. Nevartokite riebių tepalų. Ar sergant fotodermatoze galima degintis? Šitai reikėtų aptarti su specialistu.