Festivaliai, iškylos, kelionės, maudynės pajūryje ir ežeruose – įpusėjus liepai daugelis iš mūsų jau pajutome vasarojimo pagreitį. Dabar puikus metas ieškoti naujų, dar neišmėgintų pramogų. Mėgstantiems gamtą, vandenį ir laisvės pojūtį vandenlenčių sportas galėtų tapti smagiu vasaros atradimu, įsitikinęs vienas pirmųjų vandenlenčių profesionalų Lietuvoje, tarptautinių varžybų prizininkas, sportininkas Ovidijus Boiko.
„Šis sportas nepalieka abejingų. Pabandę vandenlentes, daugelis žmonių „užsikabina“ iš karto“. Gal todėl, kad tai suteikia labai daug džiaugsmo“, – šypsodamasis pasakoja O. Boiko.
Pirmasis vandenlenčių parkas Lietuvoje buvo atidarytas 2011 metais. Šiuo metu šalyje veikia per 30 vandenlenčių parkų, įsikūrusių tiek didmiesčių pašonėje, tiek ir prie jūros.
„Dažniausiai šiuose parkuose susirenka šauni publika. Nėra piktų žmonių (juokiasi). Visi ateina vieno tikslo – palaukti, pabūti, tiesiog praleisti vasarą prie vandens“, – įsitikinęs sportininkas.
„Palyginimui, Vokietijoje, kur gyvena per 80 milijonų žmonių, yra apie 80 vandenlenčių parkų, kai pas mus, kur gyvena apie 2,5 milijono žmonių, parkų – net 30. Taigi, pagal gyventojų skaičių tikrai galime vadintis vandenlenčių kraštu“, – priduria vandenlentininkas.
Be to, daugelis parkų šiandien siūlo ne tik vandens pramogas, bet ir laisvalaikio erdves – kavines, barus, apgyvendinimo paslaugas.
„Vasaros metu, kai tik galiu, pasiimu penktadienį laisvą ir ketvirtadienį po darbo išvažiuoju į Palangą. Pernai atsidarius parkui „313“, jis tapo vandenlentininkų meka. Čia dirbtinai iškastas prūdas, kuriame plyti mėlynas vanduo. Ant parko kranto stovi gyvenami namukai, yra restoranas. Viskas šalia jūros, todėl visada yra ką veikti“, – pasakoja sportininkas.
Kiti, jo mėgiami vandenlenčių parkai – „Dock7“ Kaune, „Flip Point“ Molėtuose ir „WakeWay“ Vilniuje.
Ko reikia pradžiai?
Šiame vandens sporte, priešingai nei daugelyje kitų, nereikia laukti tinkamų orų – bangų ar vėjo. Vienintelė sąlyga – kad nežaibuotų.
Atvykus į parką su savimi reikia turėti rankšluostį ir maudymosi aprangą. Visą įrangą, reikalingą čiuožimui, t.y. lentą, apsauginį šalmą, liemenę ir hidrokostiumą, galima išsinuomoti vietoje.
O. Boiko teigimu, vandenlenčių sportas yra ypatingas tuo, kad plaukiojant galima labai greitai tobulėti. „Visai kitaip nei su snieglente, riedlente ar jėgos aitvaru. Be to, į vandenį kristi nėra tas pats, kas į sniegą ar betoną. Rankų lūžimai – retas atvejis. Tai yra vienas saugiausių ekstremalių sportų“, – pastebi jis.
Šiam sportui taip pat nebūtinas išankstinis pasiruošimas. „Jau per pirmuosius čiuožimus beveik visi atsistoja ant lentos. Kabelis traukia tolygiu greičiu, todėl nereikia specialių įgūdžių. Žinoma, iš pradžių nereikėtų ir persistengti – 20 minučių yra optimalus laikas naujokui“, – komentuoja sportininkas.
Kartu jis priduria, jog kai kurie parkai jau dalina naujokams skirtas knygutes, kur yra sužymėti visi triukai – pradedančiojo, antroko ir pažengusio. Video medžiagą galima rasti jų „Facebook“ paskyrose. „Tai yra viskas, ko reikia, kad gautum pagrindus ir galėtum tobulėti. Taip pat, kaip ir kiekviename sporte, galima papildomai dirbti su asmeniniu treneriu“, – priduria jis.
Naujokų laikas
Ieškantiems idealaus meto išmėginti vandenlenčių sportą, verta rinktis specialiai naujokams skirtus plaukimo laikus.
„Tada yra sulėtinamas lyno traukimo greitis, parke negali plaukti niekas kitas, išskyrus pradedančiuosius. Todėl tiems, kam pradėti nedrąsu, geriausia plaukti tokiu metu“, – pataria O. Boiko.
Vasaros metu parkuose taip pat galima prisijungti prie mokomųjų pradedančiųjų stovyklų, kurios organizuojamos tiek suaugusiems, tiek ir vaikams.
„Pastebiu, jog mergaitėms ir merginoms būna sunkiau prisiruošti, o tokios stovyklos, kur dirba apmokyti treneriai, viską paaiškina, pataria, – geras startas. Per keletą dienų gali išmokti plaukti stabiliai, savarankiškai“, – teigia vandenlentininkas.
Sportininko pastebėjimu, plaukiančiųjų amžius yra labai įvairus. „Parke galime sutikti ir septynmečius, ir vyresnius nei 60 mėgėjus. Tereikia noro ir polėkio“, – įsitikinęs jis.