Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Peras Giuntas“ pagal Henriko Ibseno kūrinį sulaukė pripažinimo. Oslo nacionaliniame teatre pastatytas spektaklis buvo įvertintas Norvegijoje, Osle vykusiuose Hedos vardo apdovanojimuose – O.Koršunovui įteiktas geriausio metų režisieriaus apdovanojimas.
Tokiu įvertinimu režisierius ir jo teatras suskubo pasidžiaugti socialiniame tinkle Facebook.com, oficialiame teatro ir režisieriaus puslapyje.
„Trečias kartas nemelavo – už „Pero Giunto“ pastatymą Oskarui Koršunovui įteiktas Hedos apdovanojimas, skirtas geriausiam metų režisieriui“, – džiugią žinią pranešė jis socialiniame tinkle.
Portalui Žmonės.lt susisiekus su režisieriumi jis prasitarė, kad apdovanojimo jau tikėjosi. Mat „Peras Giuntas“ – nebe pirmas režisieriaus pastatymas, patekęs į Hedos apdovanojimų akiratį. Anksčiau nominuoti spektakliai „Vinter“ bei „Tos akys“, pastatyti pagal šiuolaikinio norvegų dramaturgo Jon Fosse kūrinius. O šviesios atminties scenografė Jūratė Paulėkaitė, stačiusi su režisieriumi spektaklį „Kelionė į Damaską“, dar 2006-aisiais pelnė šį Norvegijos teatro apdovanojimą.
„Atvirai sakant, jau tikėjausi gauti šį apdovanojimą. Man atrodo jie neturėjo kitos išeities, nes spektaklis sulaukė didelio atgarsio tiek iš spaudos, tiek ir iš žiūrovų“, – tikino režisierius.
Anot O.Koršunovo, statydamas šią pjesę jis jautė milžinišką atsakomybę. Pirmiausia dėl to, kad norvegai yra itin teatru besidominti ir išlavintą skonį turinti tauta, o ir „Perą Giuntą“ šalies gyventojai net vidury nakties pažadinti galėtų padeklamuoti.
„Šis apdovanojimas reiškia, kad jau visiškai įsitvirtinu Norvegijos teatro scenoje. „Peras Giuntas“ norvegams – esminis kūrinys. Jį vaikai išmoksta dar mokykloje ir vėliau cituoja kone mintinai. Tad pastatyti šią Ibseno pjesę buvo didelė atsakomybę. Tačiau kuomet jį teigiamai įvertino žiūrovai, spauda ir kritikai – buvo nuostabu. Tiesa, Hedos apdovanojimas viską vainikavo“, – tikino režisierius.
Apie Hedos vardo apdovanojimus
Kasmetiniai Hedos apdovanojimai – lietuviško Auksinio scenos kryžiaus atitikmuo Norvegijoje, prestižiškiausias šalies teatralų įvertinimas, teikiamas nuo 1998 metų. Pavadinimas kilęs nuo norvegų scenaristo, režisieriaus ir poeto Henriko Ibseno pjesės „Hedda Gabler“ pavadinimo.
Šiemet dešimtyje nominacijų buvo nominuoti 36 spektakliai. Juos išrinko bei nugalėtojus skelbs komisija, kurios daugumą sudaro teatro kritikai.
Papildyta Oskaro Koršunov, Vilniaus miesto teatro pranešimu:
Įvertintas už žvilgsnį į norvegišką folklorą kitu kampu
„Oskaras gavo Hedos apdovanojimą už geriausią metų režisūrinį darbą – tai reiškia tikrai daug, ir jis to nusipelnė. Visas mūsų teatras be galo didžiuojasi tiek jo pastatytu „Peru Giuntu“, tiek juo pačiu kaip režisieriumi bei žmogumi“, - spektaklio įvertinimu džiaugėsi Oslo nacionalinio dramos teatro – teatro, kuriame ir pastatytas „Peras Giuntas“ bei daugumą kitų norvegiškų režisieriaus pastatymų, meno vadovė Hanne Tømta.
Prieš įteikiant kiekvieną apdovanojimą, komisija, sudaryta daugiausia iš norvegų teatro kritikų, perskaitydavo pačių parengtą bei laureatą pristatantį trumpą tekstą. O. Koršunovas į sceną kviestas bei jo „Peras Giuntas“ pristatytas tokiais žodžiais: „Jeigu daugumai yra aišku, kas įvyks pjesės finalinėje scenoje, kodėl spektaklyje tiesiog nepaklausus kodėl ir kaip tai įvyks? Laureatas būtent taip ir daro, pasitelkdamas vis išdygstančius antiherojiškus demonus, kupinus neįtikėtino draivo ir nuolatos pulsuojančios ekspresijos. Visi personažai yra velniškai spalvingi, savo spinduliuojama būtimi sukuriantys tam tikrą ratą aplink pagrindinį veikėją, tam tikrą sūkurį, grasinantį nuskandinti jo valtį. Čia nėra namų, mūsų žmogus netekęs savo šerdies, jis nebežino kas yra meilė. Spektaklis primena mums, jog vis dar turime apie ką pamąstyti, tačiau džiugu, jog šis priminimas buvo toks turiningas! Šių metų geriausio režisieriaus apdovanojimas atitenka Oskarui Koršunovui.“
Sužavėjo Norvegijos visuomenė
Norvegijoje režisierius toli gražu nesijaučia svetimas. „Peras Giuntas“ – jau šeštasis spektaklis, O. Koršunovo režisuotas Norvegijos teatruose. Dar 2001-aisiais režisierius čia pastatė spektaklį „Mes ne pyragai“ pagal Daniilo Charmso ir Aleksandro Vvedenskio kūrinius. Po poros metų gimė Jon Fosse „Žiemos“ pastatymas. Dar po trejų – „Kelias į Damaską“ pagal Augusto Strindbergo kūrinį. 2008-aisiais režisierius vėl sugrįžo prie Jon Fosse dramaturgijos bei pastatė jo pjesę „Tos akys“. 2009-aisiais gimė Maksimo Gorkio „Dugne“ pastatymas, tapęs viena iš priežasčių šią pjesę pastatyti ir Lietuvoje.
„Man patinka Norvegijos visuomenė. Visų pirma, tai yra labai kultūringa visuomenė, gyventojų skaičiumi ne ką lenkianti Lietuvą, tačiau turinti Ibseną, Munką, Hamsuną, Griegą – vardus, žinomus pasaulinės kultūros kontekste. Tai patriotiška tauta, tačiau kartu ir atvira, teisingai sprendžianti iškilusius socialinius klausimus. Žiūrinti į priekį, planuojanti savo ateitį. Daug ko galime pasimokyti iš jų. Esmė ne jų gamtos ištekliuose, o kaip jie juos tvarko ir kaip tuo dalinasi vieni su kitais. Žavi kaip jie geba laikytis ištikusios tragedijos akivaizdoje, tarkime, Breiviko žudynių atveju“, - mintimis dalinasi režisierius, turėjęs ne vieną progą iš arti pažinti norvegiškąją visuomenę.
Iš karto po apdovanojimų – lietuviška „Miranda“ norvegiškai publikai
Sėkmingai pasibaigusia Hedos apdovanojimų ceremonija O. Koršunovo vizitas Osle nesibaigia. Režisierius jau laukia savo teatro aktorių, atvykstančių iš Lietuvos. Birželio 14 bei 15 dienomis tame pačiame Oslo nacionaliniame teatre bus rodomas spektaklis „Miranda“. Pirmąją dieną aktorės Airidos Gintautaitės scenos partneriu Prospero vaidmenyje bus Povilas Budrys, o antrąją – Darius Meškauskas. Oslo nacionalinio dramos teatro administracija žiūrovus informuoja, jog liko vos keletas bilietų. Vadinasi, norvegus domina ne tik jų šalyje pastatyti O. Koršunovo spektakliai.
„Norvegijoje teatras nuo senų laikų užima labai svarbią vietą. Jis suvaidino labai didelį vaidmenį siekiant nepriklausomybės. Teatruose buvo pradėta vaidinti norvegų kalba ir tai buvo labai svarbus momentas. Netgi architektūriškai įspūdingiausi pastatai yra senasis teatras ir naujoji opera“, - apie norvegų meilę ir nuolankumą teatrui kalba O. Koršunovas, jau po keleto dienų jiems pristatysiantis savojo teatro audrą.