Organizmo (dis)balansas – kas tai?

Galvos skausmas. / Fotolia nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2017-10-19 18:59
Liga prasideda, kai organizme kas nors sutrinka. Susirgę kreipiamės į medikus tikėdamiesi, kad jie žino, kaip tą ar kitą „gedimą“ sutvarkyti ir ligą pašalinti. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau įrodymų, kad šiuolaikinės medicinos naudojami gydymo būdai ne tokie veiksmingi, kaip mums norėtųsi. Ligos atsinaujina... Ligos progresuoja...

Depresija yra simptomas

Galima skeptiškai vertinti tai, apie ką kalba savamoksliai gyduoliai ir visi kiti, kuriuos priskiriame „alternatyvai“. Tačiau tarp jų daugėja žmonių, turinčių aukštosios medicinos mokyklos diplomus, keletą ar keliasdešimt praktikos metų ir tvirtinančių, kad „Vakarų medicina nuėjo klaidingu keliu“.

Depresijos priežasčių diagnozavimas ir gydymas – iškalbingas pavyzdys. Ar šios daugybę Vakarų gyventojų kamuojančios psichinės būklės įmanoma atsikratyti be vaistų? Ar apskritai protą ir kūną išgydyti, lėtinių ligų progresavimą sustabdyti galima kaip nors kitaip nei vartojant farmacinius medikamentus? „Taip“, – į šiuos klausimus atsako pernai Amerikoje išleistos ir kone per naktį sensacija tapusios knygos „Savo protu: tiesa apie depresiją ir kaip moterys gali išsigydyti kūnus ir susigrąžinti gyvenimus“ autorė gydytoja psichiatrė Kelly Brogan, propaguojanti holistinį požiūrį į žmogų.

Kas kaltas dėl perversmo, jau įvykusio ar vykstančio dalies tradicinės medicinos atstovų galvose? Daktarės Brogan atveju – autoimuninis tiroiditas, dar vadinamas Hašimoto tiroiditu. Jis jai buvo diagnozuotas praėjus 9 mėnesiams po kūdikio gimimo. (Beje, ši liga dažnai nustatoma vyresnio amžiaus moterims, nė neįtariančioms, kad serga. Jei jums būdingas silpnumas, vangumas, retas pulsas, sausa, šalta oda, širdies permušimai, vertėtų pasitikrinti.)

„12 metų iki nėštumo be perstojo vartojau kontraceptikus. Tikrai labai džiūgavau sužinojusi apie skiepus nuo žmogaus papilomos viruso. Svarsčiau, kad jei pastosiu, būtinai pasirinksiu Cezario pjūvį. Kodėl reikėtų kęsti gimdymo skausmus, jei yra būdas jų išvengti? Štai kaip mąsčiau. Ir labai norėjau būti puiki vaistų išrašinėtoja. Tačiau išgirdusi savo diagnozę pagalvojau, kad perspektyva gerti piliules iki gyvenimo pabaigos manęs visiškai nežavi. Kad turi būti koks nors būdas to išvengti.“ Žiniasklaidai duotuose interviu medikė prisimena, kad tada ji pasielgė sau nebūdingai – nuėjo pasikonsultuoti su natūralaus gydymo specialiste. Jos patarta, išbraukė iš valgiaraščio produktus su pienu bei gliutenu ir kraujo tyrimas po poros mėnesių parodė, kad organizme antikūnų, atakuojančių skydliaukės audinius, kiekis akivaizdžiai sumažėjo. „Tuomet, vaizdžiai tariant, galvoje iškilo daug raudonų vėliavėlių. Pasakiau sau: „Tavęs niekas nieko panašaus nemokė labai brangių studijų metu. Niekas nemokė, koks svarbus maistas. Niekas nemokė, kad lėtinę autoimuninę ligą galima tramdyti ne tik medikamentais. Galima paskatinti jos atoslūgį – be vaistų!“

Tai buvo lūžio taškas, po kurio daktarė Brogan ėmė, kaip ji sakė, „vartyti akmenis“. „Pradėjau įdėmiai analizuoti tradicinius vaistus, apie kuriuos visada galvojau, kad jie – Dievo dovana žmonijai. Statinai, kontraceptikai, antibiotikai, tabletės nuo skausmo... Pradėjau domėtis moksline informacija, su kuria nebuvau supažindinta studijų metais.“

Depresija, gydytojos teigimu, gali būti daugelio kitų, fizinių ir emocinių, organizmo disbalansų ir uždegimo simptomų rinkinys.

Pačios susirankiotas ir išanalizuotas žinias gydytoja psichiatrė ėmė taikyti darbe. „Ėmiau iš tiesų gydyti, užuot tiesiog prižiūrėjusi pacientus ir rėmusis įprasta teorija, kad depresija – ne kas kita, kaip cheminės pusiausvyros nebuvimas, kurį reikia kompensuoti kita „chemija“.“ Šiandien specialistė įsitikinusi, kad depresija nėra tai, ką reikėtų vertinti tik per smegenų ar kraujo sistemų darbo prizmę. Ji nėra vien serotonino, laimės hormono, stygius, nors būtent į šią priežastį kaip lemiamą tradiciškai baksnojama jau ne vieną dešimtmetį. Depresija, gydytojos teigimu, gali būti daugelio kitų, fizinių ir emocinių, organizmo disbalansų ir uždegimo simptomų rinkinys. Ji gali būti susijusi su tuo, kaip veikia žmogaus „antrosios smegenys“, kurių buveinė – žarnynas ir kurios, kaip rodo naujausi tyrimai, neatsiejamos nuo psichinės savijautos.

„Šiuolaikinis mokslas mums atskleidžia tai, kuo daugelis senųjų, tradicinių gydymo sistemų vadovaujasi jau labai ilgai, – kad žarnynas yra sveikatos pagrindas, kad organizmas – atskirų, tačiau labai glaudžiai susijusių dalių visuma.“

„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

Maistas yra vaistas

Mokslo pateikti faktai, daktarės Brogan žodžiais, skatina „galvoti, kad maistas, žarnynas – itin svarbūs susijungimo su natūraliu pasauliu veiksniai. Daugėja įrodymų, kad kūnui su maistu gaunant pakankamai reikalingų medžiagų, tarp jų ir labai svarbių probiotikų, uždegiminiai procesai rimsta. Tai būtina, kad endokrininė, imuninė, virškinimo sistemos veiktų deramai ir šitaip palaikytų psichinę sveikatą ir gerovę“.

Pasidomėjome, ką apie tai mano Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas.

„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

Yra net toks angliškas terminas – „gut and psychology syndrome“, arba „žarnyno ir psichologijos sindromas“. Iš pirmo žvilgsnio skamba tarsi keistai, bet šis žodžių derinys nusako, kaip žmogaus organizme viskas glaudžiai susiję. Žarnyno būklė ir tai, kas jame vyksta, daro tiesioginę įtaką kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, o nuo jos priklauso kūno reguliaciniai procesai ir keturios endokrininės ašys. Endokrininės sistemos generuojami hormonai smarkiai veikia žmogaus gebėjimus kontroliuoti savo emocijas ir elgesį.

Mūsų žarnyne ir ne tik jame, pasirodo, gyvena tokia galybė įvairių mikroorganizmų, kad būtų keista, jei ji nedarytų įtakos visoms žmogaus sistemoms...

Mikrobioma, arba mikroflora, sudaro net 90 procentų ląstelių mūsų kūne. Mikroorganizmų, kurių visuma vadinama mikrobiota, mikroflora, kiekis 10 kartų viršija kūno ląstelių kiekį. Mikroflora turi 3,3 milijono genų (žmogus – 22 tūkstančius). Vienas mikroorganizmas gyvena 20 minučių. Tik pagalvokite, koks dinamiškas gyvenimas verda žarnyne! Ir dar vienas faktas: žmonės pagal savo DNR kone identiški, bet nėra žemėje dviejų žmonių su vienoda mikroflora, netgi dvynių. Taigi ji, pirma, daro mus unikalius. Antra, tarp žmogaus ir jo mikrofloros vyksta nuolatiniai mainai. Jei jie nėra tokie, kokie turėtų būti, kenčia imunitetas ir apskritai sveikata. 80 procentų imuniteto lemia žarnyno veikla.

Ką turime žinoti apie žarnyno gyventojų tarpusavio santykius ir ką galime daryti, kad žarnyno mikroflora užtikrintų sveikatą, o ne provokuotų įvairias ligas?

Tai, kaip viskas vyksta žarnyne, priklauso nuo įvairių dalykų: jo kraujotakos, gleivinės būklės, žmogaus darbo pobūdžio, poilsio, mitybos ir t. t. Kai dominuoja blogosios bakterijos, jos labai užteršia organizmą ir lemia ligas. Geroji mikroflora, probiotikai gamina B grupės vitaminus, padeda pasisavinti su maistu atkeliaujančius mikroelementus, suvirškinti medžiagas, detoksikuoti... Optimalu, kai yra gerųjų ir blogųjų mikroorganizmų pusiausvyra.

Jei kalbame apie maisto įtaką, žarnyno mikrofloros pusiausvyrai itin svarbūs fermentuoti produktai (ir augalinės, ir gyvūninės kilmės), kurie tokie tampa veikiami mikroorganizmų. Kuo dažniau ir daugiau fermentuotų produktų žmogus valgys, tuo jam bus geriau. Tačiau šiuolaikinis gyvenimas toks, kad palaikyti tinkamą žarnyno mikroflorą su maistu nėra paprasta net ir tiems, kurie renkasi, ką dėti į burną. Konservantai, pesticidai, herbicidai, antibiotikai... Jų per maistą į mūsų organizmus patenka nuolat ir jie naikina pusiausvyrą, apie kurią kalbėjau. Todėl rekomenduojami ir ją gerinantys maisto papildai. Probiotikai – vieni iš tų papildų, kurie gali būti vertinami kaip universalesni. Tačiau reikia žinoti dar vieną dalyką: jei žarnyno terpė nebus palanki, probiotikai gali neatlikti to, ko iš jų tikimasi. Gerieji mikroorganizmai tarpsta ant prebiotikų – nevirškinamos ląstelienos, kurios turi augalai. Taigi augalinių produktų kiekvienas žmogus, norėdamas, kad jo žarnynas būtų geros būklės, turėtų valgyti kasdien.

Ne paslaptis, kad maisto papildų kokybė smarkiai skiriasi. Kaip patartumėte rinktis probiotikus, kad jie išties prisidėtų prie sveikatos gerinimo, kad neatsitiktų: „Kaip įėjo, taip išėjo.“?

Maisto papildų veiksmingumas priklauso nuo to, ar gyvybingos juose esančios gerosios bakterijos. Kaip žinoti, kuriuos maisto papildus rinktis? Pirma mintis, atėjusi į galvą: „Tiesiog bandyti!“ Pirkėjas neturi kito būdo nustatyti šių gaminių kokybės. Kita vertus, padėti gali žinios apie juos siūlančią kompaniją. Kiekvienas gali pasidairyti informacijos, koks vienos ar kitos gamintojos produktų patikimumas. Žinoma, būtų idealu, jei žmogus atliktų tyrimą ir tiksliai žinotų, kokia jo žarnyno mikroflora. Bet kol kas šis tyrimas brangus ir ne kiekvienam prieinamas. Pagrindinė problema ta, kad daugelio žmonių mikroflora – siauro spektro. O mes tuo sveikesni, kuo ji įvairesnė.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai