Operos režisieriui ir „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatui Gediminui Šeduikiui (38) iš kolegų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skrieja tokie epitetai kaip „nerealus vyrukas, turintis šiuolaikinį požiūrį ir labai mylintis meną“. Negali nesutikti, tik reikėtų pridurti, kad šis nerealus vyrukas gyvenimo neįsivaizduoja ne tik be kūrybos, bet ir be adrenalino pliūpsnių.
Vasarą daugelio mintys sukasi apie atostogas. Jaučiate nuovargį ar praėjusių metų priverstinės atostogos ilgam atpalaidavo nuo kasdienių darbų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre?
Paradoksalu, nors teatrai buvo uždaryti, įprastos repeticijos nevyko, žiūrovai neplojo, kūrybos buvo užtektinai – metai buvo ne mažiau intensyvūs negu įprastai. Ištikti šoko savaitę pasėdėjome, perskaitėme visas neperskaitytas knygas, peržiūrėjome visus nematytus filmus ir tada ėmėme ieškoti veiklos.
Kūryba tuo ir įdomi, kad nuolat tenka eksperimentuoti, ieškoti išeičių iš keistų situacijų. Operos solistai paragavo neįprasto sau videožanro – ir taip dar labiau tobulėjame. Įsivaizduokite, ką būtumėte išgirdę, jeigu prieš kelerius metus operos solistų būtumėte paprašę per feisbuką telefonu surengti koncertą gyvai. „Ar tu kvailas?!“ – būtų atšovę.
Artistai pratę prie scenos, grimo, kostiumų, publikos ir ovacijų. Ir kaip viskas staiga apsivertė...