„Open House Vilnius“ komunikacijos kuratorė: „Miestas priklauso žmonėms ir jiems turi rūpėti, kokią aplinką kuriame“

Vita Soltonaitė nuotr. / Aurelijos Slapikaitės nuotr.
Autorius: Dalia Daškevičiūtė
Publikuota: 2018-04-27 19:47
„Open House Vilnius“ šį savaitgalį organizuojamas jau ketvirtą kartą. Renginio metu 62 sostinės pastatai atvers duris – vyks nemokamos ekskursijos, kuriose lankytojai galės pažinti pastatus, pro kuriuos praeina, bet niekada nebuvo viduje. Apie tai kalbamės su renginio komunikacijos kuratore Vita Soltonaite.

„Open House Vilnius“ evoliucionuoja. Papasakokite, kuo renginys skirsis nuo ankstesniųjų?

Renginys išties auga tiek savo programa, tiek lankytojų skaičiumi. Pirmaisiais metais kvietėme susipažinti su 30 išskirtinių Vilniaus pastatų, o šiemet savo istorijas pasakos net 62 pastatai, kurių 14 yra naujų. Tikslų lankytojų skaičių pasakyti sunku, bet esame suskaičiavę apsilankymus pastatuose. Pirmais metais jų buvo apie 7 tūkstančius, o pernai – apie 27 tūkstančius.

Šiais metais sieksime praplėsti architektūros sąvoką. Tad renginio metu bus galima ne tik užeiti į pastatus, bet ir stebėti judesio performansą „Bodies In Urban Spaces“, kurį Vilniui sukūrė austrų choreografai Willi Dorneras ir Esther Steinkogler. Performanso metu 20 šokėjų judės iš vieno taško į kitą, pakeliui savo kūnais kurdami laikinas intervencijas, užpildydami architektūrines erdves, atkreipdami žmonių dėmesį į netikėtas pastatų detales, miesto elementus, kurių įprastai eidami gatve galbūt nepastebime.

Norberto Tukaj nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.

Kaip pasirenkama, kokie objektai dalyvaus atvirų durų dienose?

Kiekvienais metais rudenį, kartu su organizatorių komanda pradėdami organizuoti renginį, pradedame nuo diskusijos, kas yra architektūra ir kas yra kokybiška architektūra. Kokius pastatus verta atverti visuomenei, tariamės su architektais ar architektūros tyrinėtojais.

Nuo pat pradžios, kai pradėjome organizuoti renginį, norėjome žmonėms pristatyti ir papasakoti apie šių dienų architektūrą, modernizmą. Šiais metais norime pakviesti susipažinti ir su postmodernizmo laikotarpio pastatais. Manome, kad šių laikmečių pastatai visuomenei yra mažiau žinomi nei barokiniai ar gotikiniai. Taip pat kasmet į programą įtraukiame vadinamuosius miesto naujokus, pastatus, neseniai pastatytus mieste, kaip, pavyzdžiui, „Green Hall 2“, „Quadrum“, ar „k29“ verlo centrai.

Džiaugiamės, kai galime atverti ir mažesnius objektus – individualius namus ar interjerus. Tai būtina, kad būtų galima pajausti, jog architektūra yra labai plati sąvoka – nuo detalės, interjero, konkretaus pastato iki miesto kvartalo.

Vienam žmogui visų 62 objektų aplankyti nepavyks. Kas būtų, jūsų manymu, verčiausi pamatyti šį savaitgalį?

Išties aplankyti visų pastatų neįmanoma. Patys entuziastingiausi lankytojai aplanko 15–18 pastatų per savaitgalį. Kažką išskirti labai sunku, nes visi pastatai labai įdomūs ir verti užeiti į vidų, susipažinti su jų sukūrimo istorija ar išgirsti pasakojimus, kaip jaučiasi ten gyvendami ar dirbdami žmonės.

Kviečiame lankytojus aplankyti tuos pastatus, kuriuos jie praeina kasdien ir, rodos, juos žino, atpažįsta iš išorės, bet niekada nebuvo viduje.

Mes kviečiame lankytojus aplankyti tuos pastatus, kuriuos jie praeina kasdien ir, rodos, juos žino, atpažįsta iš išorės, bet niekada nebuvo viduje. Taip pat skatiname lankyti ne tik centre esančius pastatus, bet ir toliau nuo centro, pavyzdžiui, Sodros administracinį pastatą, Spaudos rūmus, „Pakrantę“, Antakalnio gimnaziją ar Aleksandro Puškino muziejų Markučiuose.

Kas iš ankstesnių „Open House Vilnius“ renginių lankytojams labiausiai įsiminė?

Praėjusiais metais lankomiausi pastatai buvo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, „Pirklių klubas“, Vileišių rūmai.

Didžioji dalis lankytojų atsiliepia, kad po apsilankymo „Open House Vilnius“ į miestą ar pastatus tarsi pažvelgė kitomis akimis arba kad po renginio su draugais ar kolegomis kalbėjo apie architektūrą taip pat, kaip kalba apie kiną ar teatrą.

Pauliaus Mielinio nuotr.
Pauliaus Mielinio nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.

Praėjusiais metais vienas iš lankytojų parašė mums atsiliepimą apie Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, kad šį pastatą kasdien pravažiuodavo vykdamas į darbą ir jį įvardijo kaip baisų ir nevertą dėmesio, o „Open House Vilnius“ metu apsilankęs viduje ir dalyvavęs ekskursijoje pamatė jį visai kitomis akimis, atrado ir labai įdomią istoriją, ir nuostabius sietynus ar prabangų bareljefą. Kitas pavyzdys: viena moteris, apsilankiusi architekto E. V. Čekanausko projektuotame Žemės ūkio ekonomikos institute ir skaičiavimo centre, nustebo pamačiusi sieninę tapybą jame: „Mes važiuojame į Italiją žiūrėti sienų tapybos, kai tokį grožį turime pas save“.

Pastatai ir žmonės yra tie kertiniai dalykai, kurie atspindi miestus. Kokį įspūdį sudaro Vilnius pagal savo pastatus?

Renginio metu Vilnius atsiskleidžia kaip daugiasluoksnis, šiuolaikiškas ir inovatyvus miestas. Pavyzdžiui, apsilankęs Vileišių rūmuose ar Juozo Montvilos kolonijoje Lukiškėse, sužinai, kad architektai projektuodami šiuos pastatus naudojo tiems laikams labai inovatyvius sprendimus, arba kad Šiuolaikinio meno centro pastato architektas taip suprojektavo pastatą, kad jis įsilietų į senamiesčio aplinką ir jos neužgožtų, o eidamas Didžiąja gatve matytum Visų Šventųjų bažnyčios bokštus, nors jie yra už pastato. Architektas taip suprojektavo pagrindinį įėjimą, kad tuos bokštus pabrėžtų.

Tie atradimai, kurių yra pilnas miestas ir jo pastatai, kartais išties nustebina, kaip, pavyzdžiui, visai nesenai sužinojome, kad Spaudos rūmų rūsyje yra įrengtas Lietuvos žemėlapio formos baseinas.

Norberto Tukaj nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.

„Open House“ vyksta ir kituose pasaulio miestuose. Ar teko kur nors dalyvauti? Kokį įspūdį paliko?

Pirmais metais, prieš organizuodami savo renginį, dalyvavome „Open House Barselona“ renginyje, kuris savaitgalio metu atveria 150 pastatų duris. Šis apsilankymas buvo labai naudingas ir pilnas atradimų, nes visa informacija apie pastatus buvo ispanų kalba, tad organizatorių paklausėme rekomendacijų, kokius pastatus aplankyti. Mes ne visada žinojome, į kokį pastatą einame ir ką ten pamatysime. Visas maršrutas buvo kaip nuotykis ir kiekvienas pastatas kaip atradimas.

Šiais metais, sausio mėnesį, lankėmės „Open House WorldWide“ konferencijoje Londone, kur susitiko 40-ties miestų „Open House“ organizatoriai ir dalijosi savo patirtimi. Konferencijos metu pajautėme, jog tai ne tik vieno miesto renginys – mus vienija bendras tinklas, kuris jungia visus – nuo Buenos Airių, Niurjorko, Lisabonos, Melburno iki Lagos miesto Nigerijoje.

Kitos Baltijos šalys „Open House“ neorganizuoja. Kaip manote, kodėl?

Tai tiesa, bet tikiu, kad bent jau panašaus pobūdžio renginių yra Estijos ar Latvijos sostinėse. Pavyzdžiui, Taline kas dvejus metus vyksta Talino architektūros bienalė, kurioje mums teko lankytis, be parodų, paskaitų ar kūrybinių dirbtuvių vyksta ir ekskursijos po šiuolaikinius pastatus.

Beje, lankydamiesi Londone vykusioje konferencijoje, sutikome būsimo „Open House Talin“ renginio organizatores. Gal netrukus apie tai išgirsime?

Šis renginys yra pramoginio edukacinio pobūdžio, skirtas žmonėms pasidomėti miestų architektūra. Kaip galima pamatuoti naudą, kokia ji?

Per ekskursiją, per kvietimą užeiti vidun, per gyvą patirtį norime supažindinti visuomenę su pastatais, juos supančia aplinka, kad žmonės taptų kritiški jos vartotojai.

Edukacija, nors ir pramoginio pobūdžio, iš esmės yra lėtas procesas ir atgalinio ryšio taip greitai neapčiuopsi. Tačiau vienaip ar kitaip, naudą galima pamatuoti lankytojų atsiliepimais, renginio populiarumu. Arba, kad visuomenė vis drąsiau įsitraukia į diskusiją apie architektūrą, išreiškia nuomonę apie naujai statomus pastatus ar viešąsias erdves. Galvojame, kad koks miestas bus, kokie pastatai jame atsiras, sprendžia architektai, miesto planuotojai ar investuotojai, tačiau miestas priklauso žmonėms ir jiems turėtų rūpėti, kokią aplinką kuriame aplink save ar kokią ją perduosime ateities kartoms. Šiuo renginiu per ekskursiją, per kvietimą užeiti vidun, per gyvą patirtį ir norime supažindinti visuomenę su pastatais, juos supančia aplinka, kad žmonės taptų kritiški jos vartotojai.

Kartais, kai kreipiamės į pastatų savininkus norėdami juos įtraukti į renginio programą, jie nustemba: „Mūsų pastatas, kuo jis ypatingas? Nieko čia įdomaus nėra“. O po renginio patys džiaugiasi, kiek įdomių dalykų sužino apie pastatą, jo architektą ar kodėl jis yra būtent toks, o ne kitoks.

„Open House Vilnius“ renginys parodė, kad architektūra yra įdomi kultūros tema žmonėms. Vien tai, kiek savanorių, o jų šiemet yra beveik 400, susipažįsta su pastatais, jų architektais, veda ekskursijas, pasakoja apie architektūrą, o didžioji dalis jų nėra architektai.

Vienas mūsų organizatorių, prie komandos prisijungęs šiemet, yra biotechnologas, gidas, kuris anksčiau vesdavo ekskursijas po senamiestį ir visada kiek skeptiškai atsiliepdavo apie pastatus, esančius kitoje Neries pusėje. Bet kai prieš dvejus metus tapo mūsų savanoriu ir vedė ekskursijas „Swedbank“ centrinėje būstinėje, pats nustebo, kad architektas, kurdamas pastatą, turėjo labai aiškią idėją, daug dėmesio skyrė projektuodamas detales ar kurdamas viešają erdvę žmonėms.

Norberto Tukaj nuotr.
Norberto Tukaj nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Tokiais mažais žingsneliais atviros architektūros savaitgalio metu atveriame ne tik duris, bet ir akis, mintis ar širdis į mūsų mylimą miestą Vilnių.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai