Olimpinė bendruomenė neteko J. V. Briedžio: užuojautą išreiškė G. Nausėda ir S. Skvernelis

Vytautas Briedis/A. Pliadžio nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-09-23 14:30
Rugsėjo 22 d. mirė olimpinių žaidynių medalininkas, vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo įkvėpėjų, buvęs LTOK generalinės asamblėjos, LTOK vykdomojo komiteto narys ir LTOK VK iždininkas Julius Vytautas Briedis.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą užgesus Lietuvos irklavimo legendos Vytauto Briedžio gyvybei.

„Netekome šaliai nusipelniusio sporto meistro, trenerio, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatoriaus Vytauto Briedžio. Jo vardą atmintyje siejame su neužmirštamomis irklavimo pergalėmis. Vytautas Briedis daug metų atidavė šiam sportui ir savo darbais svariai prisidėjo prie jo stiprėjimo“, – užuojautą reiškė Gitanas Nausėda.

„Lietuvos sporto  bendruomenė neteko garsaus savo nario, žmogaus, kuris daug jėgų ir energijos skyrė olimpiniam judėjimui, aktyviai sprendė įvairius sporto reikalus. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, bendražygiams,  visiems, kuriems teko garbė pažinoti šią asmenybę“, – sakė S. Skvernelis.

Atsisveikinimas su V. J. Briedžiu vyks rugsėjo 24 dieną nuo 16:00 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, 1-oje salėje. Urna išnešama rugsėjo 25 dieną, 12:00 val. Amžino atilsio olimpietis atguls Liepynės kapinėse.

Julius Vytautas Briedis gimė 1940 m. rugpjūčio 27 d. Nausėdžiuose (Biržų apskr.). Baigė Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumą (1959), Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą (1968). Dirbo Vilniaus elektros tinkluose elektromontuotoju (1959–1960), Vilniaus elektros suvirinimo gamykloje inžinieriumi (1960–1962). Buvo Vilniaus lengvosios pramonės technikumo dėstytojas (1969–1976), dirbo Vilniaus „Dinamo“ irklavimo bazės direktoriumi (1976–1980), Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiuoju treneriu (1980–1990). Ėjo Kūno kultūros ir sporto departamento sporto skyriaus viršininko pareigas (1990–1992), buvo Lietuvos sporto federacijų direktorato direktoriaus pavaduotojas (1992–1993), Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinis sekretorius (1993–1997), Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas (1997–2002 ir 2004–2008).       

J.V.Briedis pradėjo irkluoti 1955 m. Per savo sportinę karjerą dvylika kartų tapo Lietuvos irklavimo čempionu: dviviete kanoja (1957), aštuonviete (1960, 1961, 1964, 1970, 1972), dviviete su vairininku (1966, 1967), keturviete be vairininko (1969, 1972, 1973) ir keturviete su vairininku (1969). Šešis kartus triumfavo SSRS irklavimo čempionate: aštuonviete (1961–1964), keturviete be vairininko (1965) ir su vairininku (1970). Irkluodamas dvivietę su vairininku laimėjo du SSRS čempionatų sidabro medalius (1966, 1967) ir bronzą (1970). SSRS tautų spartakiadoje irkluodamas aštuonvietę užėmė pirmą vietą (1963), dvivietę su vairininku – antrą (1967) ir trečią (1971) vietą.

Dukart (1963, 1964) Europos vicečempionas (su aštuonviete). Pasaulio aštuonvietės irklavimo vicečempionas (1962). 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių aštuonviečių irklavimo varžybose užėmė penktą vietą, o po ketverių metų Meksiko žaidynėse laimėjo bronzos medalį. Tarptautinės klasės sporto meistras (1965). J.V.Briedžio vadovaujama Lietuvos irklavimo rinktinė 1980–1988 m. tapo SSRS čempionatų prizininke, 1983 m. SSRS tautų spartakiados irklavimo varžybų laimėtojas (iš viso pelnė 39 medalius).

1988 m. Lietuvos sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. LTOK generalinės asamblėjos, LTOK vykdomojo komiteto narys (1988–2000), LTOK VK iždininkas (1992–2000).

Apdovanotas LTOK garbės ženklu (2000), Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2000), Sausio 13-osios atminimo medaliu (2005), LTOK olimpine žvaigžde (2005), Sporto garbės komandoro ženklu (2010), LTOK olimpiniais žiedais (2010).

Temos:

Mirtis Aktualu

Naujausi straipsniai