Obuolių atsargos žiemai

Obuoliai / Fotolia nuotr.
Obuoliai / Fotolia nuotr.
2012-09-11 14:46
AA

Kaip žinia, šaltuoju sezonu pagrindiniu vaisiumi (turime galvoje vietiniu, ne atvežtiniu) tampa obuoliai.

Jei neturite nė menkiausio noro krimsti prekybos centrų siūlomų „vaškinių“, chemikalų prisotintų obuolių, pasidomėkite jų atsargomis. Šiemet obuolių derlius išties gausus.

► Laikyti per žiemą, be abejo, geriausiai tinka vėlyvųjų žieminių veislių obuoliai. Juos derėtų skinti tik nuo medžių. Raškykite po vieną ir atidžiai dėkite į krepšį ar dėžę. Jokiu būdu nesvaidykite ir, kad būtų greičiau, nepurtykite obels. Pažeisti obuoliai žiemą gerai nesilaikys. Laikyti ilgesniam laikui netiks ir krituoliai, nes jie neretai būna pagraužti kirminų arba krisdami „apsilamdę“ šonus.

► Kada metas skinti obuolius? Paprastai obuolių derlius imamas nuo rugpjūčio iki spalio vidurio. Žinoma, skynimo laiką daugiausia lemia obuolių rūšis. Įtakos turi ir orai, ypač karštą ir sausą vasarą obuoliai kartais sunoksta net keliomis savaitėmis anksčiau. Pasak sodininkų, esminis kriterijus – laikyti per žiemą skirti obuoliai turi būti pasiekę tinkamą brandą, t. y. nei per žali, nei pernokę. Jei skinsite per anksti, derlius bus skurdesnis, obuoliai ne tokie skanūs, greitai vys ir praras „prekinę“ išvaizdą. Jei skinsite per vėlai, bus didesni, geresnio skonio, bet prastai laikysis – greitai pernoks ir pradės pūti. Įvertinti obuolių brandą galite pagal sėklų spalvą. Sėklos turėtų būti rusvos, ne šviesios. Obuolių brandos nevertinkite pagal krituolius.

► Beje, tos pačios obels vaisiai sunoksta nevienodai. Pirmiausia prisirpsta ant išorinių šakų kabantys ir daugiausia saulės spindulių gaunantys vaisiai. Pasislėpę lapijos gilumoje, šiek tiek atsilieka nuo pirmūnų. Taigi, jei yra galimybė, obuolius skinti patartina per du ar net tris kartus, priklausomai nuo to, kaip jie sunokę.

Beje, sunokimo laipsnį galima nustatyti ir dar vienu kai kurių profesionalių sodininkų rekomenduojamu testu. Obuolį perpjaukite skersai ir įmeskite į kalio jodido ir jodo tirpalą (į 0,5 litro vandens reikėtų pilti 2 g kalio jodido, ištirpinti ir įberti 0,5 g kristalizuoto jodo.)  Nesunokusio minkštime gausu krakmolo – jį tirpalas nudažo mėlynai. Vadinasi, skinti dar ne laikas. Vaisiams nokstant, krakmolas skyla ir virsta cukrumi. Pirmiausia jis skyla prie sėklų kamerų ir kotelio. Tų obuolio vietų, kur krakmolas susiskaidęs, tirpalas mėlynai nenudažo. Obuoliai tinkamai subrendę skinti dažniausiai yra tada, kai nenusidažo sėklalizdžiai, o pjūvio paviršiaus fone matyti šviesesnės vietos.

► Nuraškius obuolių derlių, darbas dar nebaigtas. Turite obuolius paruošti žiemoti. Bene populiariausias būdas – sudėti vaisius į orui laidžias dėžes keliais sluoksniais perdengiant juos popieriumi. Kiti sodininkai mėgėjai į popierių susuka kiekvieną obuolį ir tik tada deda į dėžes. Dar kiti juos laiko dėžėse užbertus švariomis pjuvenomis. Svarbiausia, kad patalpoje būtų gana drėgna ir vėsu (apie 0 laipsnių), jei bus labai šilta ir sausa, obuoliai greitai suvys ir praras vertę.

Spaudžiame sultis

Jei obuolių turite daug, dalį jų galite sudžiovinti, o iš kitų išspausti sulčių. Pasak žinovų, sultims spausti geriausiai tinka gerai prinokę rudeninių veislių obuoliai. Iš jų išspaustos sultys, net ir pakaitintos iki 80 °C temperatūros, išlieka puikaus skonio. O štai žieminių veislių obuolių sultys dažniausiai būna rūgštokos, netgi aitrios. Kad taptų skanios, jas reikia pasaldinti cukrumi. Nenorite saldinti cukrumi? Rūgštesnių veislių obuolius galite maišyti su morkomis ir moliūgais. Tokios ir gardžios, ir nepaprastai maistingos.

Vis dėlto pačiomis vitaminingiausiomis laikomos laukinių obuolių sultys. Ekologiško maisto parduotuvėse tokios kainuoja išties nepigiai. Taigi, jei klaidžiodama miške aptiksite laukinę obelį, neignoruokite jos vaisių. Žinia, tokių obelų sultys nebus skanios, bet jų ir nereikėtų gerti daug. Užteks ir kelių šaukštų. Kad būtų gardžiau, galima pagardinti medumi – puikiai stiprina organizmą, tinka toms, kurios laikosi dietų ar turi žarnyno bei virškinimo negalavimų.

Susidžiovinkite

♦ Pirmųjų obuolių, kurie nukrinta ir dažniausiai būna sukirmiję, džiovinti netinka.

♦ Geriausiai džiovinti antaninius obuolius – jie greičiau sudžiūsta ir yra geresnio skonio. Džiovinti obuolius – gana kruopštus darbas. Reikia iš visų išimti sėklas, supjaustyti plonomis skiltelėmis. Geriausiai pirma obuolį padalyti į keturias lygias dalis, išskobti sėklalizdžius ir supjaustyti skiltelėmis.

♦ Kad džiovinti obuoliai būtų gardūs, juos reikia tinkamai išdžiovinti. Seniau močiutės tai darydavo ant krosnies, dabartinės šeimininkės dažniau džiovina orkaitėje, skardoje, ištiestoje kepimo popieriumi (svarbu, kad temperatūra būtų ne didesnė kaip 50 °C, o durelės visada praviros). Galima džiovinti ir ekonomiškiau: periodiškai vis pašildant orkaitę. Obuoliai paprastai išdžiūsta per 4–5 dienas.