Nuo smurto namuose kenčia ir vyrai

Nesutarimai / „Shuterstock“ nuotr.
Nesutarimai / „Shuterstock“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2014-11-23 13:10
AA

Kalbose apie smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai įsivaizduojamas vienas scenarijus – vyras, mušantis žmoną. Tačiau Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė tikina, kad nukentėjusiojo ir smurtautojo vaidmenys ne visada priklauso nuo lyties. Smurtą šeimoje kenčia ir vyrai, tik dažniausiai tyliai, nes pripažinti žeminamam moters vyrams nepriimtina.

„Visuomenėje vyraujantis stereotipas labai aiškus – smurto šeimoje auka gali būti tik moteris. Dėl to vyrams, kurie susiduria su tokia problema, itin sudėtinga apie tai pradėti kalbėti viešai“, – sako D. Bubnienė. Ji pripažįsta, kad statistiškai moterys iš tiesų nuo smurto nukenčia dažniau, tačiau nereikėtų pamiršti ir su šia problema susiduriančių vyrų, kurie taip pat gali kreiptis pagalbos.

Taip pat skaitykite: Vyro istorija: kaip naujas slaptažodis pakeitė mano gyvenimą

Pasak jos, daugelis vyrų net nepripažįsta, kad tam tikrą elgesį galima būtų laikyti smurtu. Neretai nutinka, kad Vyrų krizių centre lankomasi dėl visai kitų priežasčių, pavyzdžiui, skyrybų, nesutarimų su žmona. Besikalbant paaiškėja, kad šie nesutarimai kartais baigiasi ir rankos pakėlimu – moteris nevengia suduoti vyrui.

Daugelis vyrų net nepripažįsta, kad tam tikrą elgesį galima būtų laikyti smurtu.

„Net ir tai pripažinę vyrai dažnai nevertina to, kaip smurto. Žmona daužė mane rankšluosčiu? Koks tai smurtas?“, – dažną reakciją apibūdina D. Bubnienė. Tačiau net jei ir smurtaujama stipriau, daugelis vyrų to nepripažįsta, nes mano, kad tai būtų smūgis jų vyriškumui.

„Viena yra pripažinti, kad vyras nukentėjo nuo brolio – tai taip pat yra smurtas artimoje aplinkoje, tačiau jei sudavė moteris, tai laikoma gėda. To pripažinti tiesiog neleidžia tradiciniai lyčių stereotipai“, – sako psichologė. Šie stereotipai atgraso ir nuo pagalbos ieškojimo – daugelis smurtą patiriančių vyrų tiesiog nesitiki būti suprasti.

Kiek drąsiau vyrai jaučiasi kalbėdami apie psichologinį smurtą – jį pripažinti lengviau. Tokio smurto pasekmės, pasak psichologės, kiekvienam gali būti skirtingos: kai kurie gali jį ilgai kentėti nekreipdami dėmesio, kitiems pakaks ir visai nedaug, kad būtų morališkai palaužti.

Statistiškai registruotų pranešimų apie nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius vyrus daugėja, tačiau šis skaičius Lietuvoje išlieka labai nedidelis: vos vienas skambutis iš dešimties besikreipiančiųjų pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje yra vyro. D. Bubnienė lygina tai su užsienio šalių statistika: štai Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse, 2 iš 5 besikreipiančių tokios pagalbos yra vyrai.

Taip pat skaitykite:Kaip keičiamas smurtautojo elgesys grupiniuose užsiėmimuose

„Manau, kad į smurto artimoje aplinkoje problemą reikėtų žvelgti plačiau. Jei nuolat kalbame apie vyrus tik kaip apie smurtautojus, rizikuojame sukurti įvaizdį, kad kiekvienas vyras yra potencialus smurtautojas.

Čia veikia kiti dalykai, nesusiję su lytimi: negebėjimas kontroliuoti savo emocijų ir elgesio, klaidingi įsitikinimai, o dažniausiai ir alkoholis“, – sako Vyrų krizių centro psichologė.

Specializuotos pagalbos centrų (SPC) kontaktai pranešti apie smurtą patyrusius asmenis. Pagalba teikiama kasdien nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis. Pagalbos moterims linija 8800 66366 kiekvieną dieną 10–21 val. Bendrosios pagalbos numeris 112 (visą parą).