Išsiilgę šilumos, Lietuvos gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą minutę ir pasimėgauti saulės spinduliais. Vis dėlto, neretai persistengiama, pamirštant saulės ir karščio keliamus pavojus. Kardiologai pastebi, kad karštis neigiamai veikia visą žmogaus organizmą, tačiau širdis ir kraujagyslės pirmiausia ir labiausiai sureaguoja į per didelį karštį.
„Esant dideliam karščiui žmogaus organizme kyla „pirties efektas“ – širdis priverčiama daugiau, sunkiau dirbti. Todėl sergantys širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis ligomis, turintys širdies ritmo sutrikimų sunkiau ištveria karštį“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.
Svarbiausia norint išvengti perkaitimo – riboti buvimą įkaitusioje, tvankioje aplinkoje, karštą dieną vengti tiesioginių saulės spindulių ir gerti pakankamai vandens. „Gausiai prakaituojant prarandami elektrolitai, būtini tinkamai širdies veiklai. Vandens reikia gerti nuolat, net tada, kai jo nesinori, nes kai kyla troškulys, vandens deficitas organizme jau būna toli pažengęs. Karštą vasaros dieną nedirbantiems fizinio darbo reikia išgerti 2-3 litrus vandens, o dirbantiems sunkų fizinį darbą būtini ir 5 litrai. Išimtis galioja tik sergantiems sunkiu inkstų ar širdies nepakankamumu – jiems per parą užtenka apie pusantro litro skysčių,“ – pataria gydytojas.
Ypač pavojinga kraštutinė perkaitimo saulėje forma – karščio arba saulės smūgis, atsirandantis, kai prakaituodamas žmogus nebegali išgarinti visos šilumos. Anot gydytojo, tai gali įvykti nesisaugant nuo tiesioginių saulės spindulių, ilgai pabuvus karštose, prastai vėdinamose patalpose, vartojant nepakankamai skysčių. Nors jautriau į karštį reaguoja vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai, ši būsena gali ištikti ir jaunus žmones, aktyviai dirbant ar sportuojant.
„Dažniausi karščio smūgio simptomai – pakilusi kūno temperatūra, paraudusi oda, dažnas pulsas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas. Norint padėti karščio smūgio ištiktam žmogui, svarbi greitai suteikta pirmoji pagalba. Pirmiausia reikia patraukti žmogų į pavėsį, pilnai išrengus apkloti šaltame vandenyje sudrėkinta antklode ir duoti vėsaus, tik būtinai ne šalto vandens, geriausia – mineralinio. Jeigu žmogus neteko sąmonės, prieš teikiant pirmąją pagalbą būtina kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – aiškina P. Trinkauskas.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad vasaros metu paūmėja ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir kitos lėtinės ligos. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ duomenimis, per 2015–2017 m. klientams, patyrusiems ūmius miokardo infarktus, insultus ar kitas kritines, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančias ligas, iš viso išmokėta beveik 350 tūkst. eurų.
„Vasarą siekiame pailsėti, pasimėgauti grynu oru ir pramogomis gamtoje. Tačiau aktyviai leidžiant laiką, ypač karštu oru, didėja tiek traumų, tiek ligų paūmėjimo pavojus. Norėdami atostogauti be streso, turime savo sveikatai skirti ne antraplanį vaidmenį ir pasirūpinti finansinėmis apsaugomis ištikus bėdai“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Siekdama atkreipti dėmesį į aukštą sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ sukūrė specialų įrankį – širdies amžiaus skaičiuoklę manoširdis.lt. Ją pasitelkus kiekvienas gali įsivertinti, koks yra jo širdies amžius ir ar šis amžius sutampa su realiu žmogaus amžiumi. Skaičiuoklė sukurta remiantis Bostono (JAV) universiteto „Framingham Heart Study“ tyrimų metodika.
Sunerimus dėl savo sveikatos būklės ar siekiant įvertinti galimą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.