Turbūt nėra daikto, kuriam neturėtų įtakos mada. Ne išimtis ir kepurės: pasidairius po parduotuves (ne mūsų), jų rastume pačių įvairiausių – megztų ir kailinių, vienspalvių ir raštuotų, su snapais, akimis, pelės ausimis ir dar balažin kuo. Pasirinkimas – tikrai nemenkas. Bet ar kas nors tuo džiaugiasi?
Garsios merginos ir moterys kepurėms, atrodo, nėra išrankios. Tai, ką jos mauna ant galvos, beveik panašu į uniformą. Paspaudus šaltukui, visos kaip viena griebiasi pačių primityviausių kepurių – tokių, kurias nesunkiai suregztų net pradedanti mezgėja.
Skirtumas tarp to, kas yra ant galvų – nedidelis: vienos kepurės, su bumbulais, panašios į vaikiškas, kitos, tankiau megztos – į slidinėjimo kerpures. Ir tiek.
Plonos vilnos ar net trikotažinio audinio kepuraitės yra šiltos, nes turi du sluoksnius.
Eglute megztos kepurės yra pakankamai ilgos, kad jas būtų galima drąsiai raitoti ar mauti ant akių.
Jei tokį daiktą mūvėtų kita moteris, nerta beformė kepurė atrodytų gana senamadiškai.
Tiesiog pavyzdinės vaikiškos kepurės: storų siūlų, patikimai saugančios ausis ir dar papuoštos kailio bumbulu.
Beveik ta pati kepurės versija, tik vietoj kailinio bumbulo – pomponas iš siūlų.
Frankie Bridge – vienintelė, pasirinkusi įmantresnį daiktą – žokėjaus kepurėlę su kailio ausimis