„Jei šešiolikos kas nors man būtų pasakę, kad gyvensiu taip, kaip gyvenu šiandien, nebūčiau patikėjusi. Sakyčiau, kad tai pasaka, svajonių gyvenimas. Realybėje taip būti negali“, – pasakojimą pradeda profesionali vestuvių dekoratorė bei floristė Gabrielė Gabševičiūtė. Nuotakoms kurti puokštes ji pradėjo būdama vos keturiolikos, o šiandien jai dar tik dvidešimt dveji. Jauna mergina mėgaujasi kiekviena diena kurdama grožį, turėdama nuosavą verslą ir visai neseniai žengusi dar vieną svarbų žingsnį – rugpjūčio1-ąją duris atvėrė jos gėlių-švenčių studija Kaune.
Gabriele, dirbti pradėjai jau nuo akstyvos paauglystės. Ar tai ir yra tas sėkmės receptas?
Svajoti, tikėti, labai norėti ir daug dirbti. Šiandien turiu viską apie ką svajojau, gyvenu lyg pasakoje. Kai žmogus nori, jis stengiasi ir padaro visus veiksmus, kad jo svajonė išsipildytų. Taip buvo ir man. Nuo mažens jaučiau trauką gėlėms, svajojau, kad puošiu vestuves, ilgus metus dirbau gėlių parduotuvėje. Būdama visai jauna, rišau gėles nuotakoms. Kuriant puokštes, ryšys su klientu nutrūksta vos tik jas atidavus.
Gėles dažniausiai paimdavo ne nuotakos, o jų artimieji, kurie turėdavo dar šimtą reikalų tą dieną, paimti puokštę – tik vienas iš jų. Tada negali miegoti naktimis, galvoji, ar gėlės nuvežtos saugiai, ar nebuvo temperatūrų kaitos ir pan. Užsakovui turi duoti garantiją, bet negali to daryti, nes nežinai, kokiomis sąlygomis puokštė nukeliaus, kokia pateks į nuotakos rankas. Man tai nepatiko ir skatino judėti pirmyn.
Kaip kilo mintis atidaryti gėlių-švenčių studiją?
Kai verslas auga, darosi sunku dirbti neturint savo vietos, tai viena priežastis. Kita – noriu mokyti žmones, dalintis žiniomis. Skaudu matyti klaidas, ypač, kai jos daromos pačios trapiausios šventės, vestuvių metu. Žiūriu į nuotraukas ir matau, kad trūko tiek nedaug, jog būtų gražu, bet žmogus tiesiog to nepamatė. Norisi perduoti žinias apie kompozicijos principus. Taip, kai kurie žmonės kūrėjai iš prigimties, bet daug ką galima ir išmokti. Yra tam tikri kompozicijų darymo principai, pagal kuriuos galima dirbti. Studijoje vyks ne tik mokymai nuotakoms, kurios pačios nori pasigaminti puokštę, bet bus teikiama informacija ir apie tai, ką reikėtų žinoti samdantis dekoratorių, kaip atpažinti apsišaukėlius, ką daryti, kad netektų nusivilti.
Ar tiesa, kad studijoje bus galimybė puokštes rišti patiems?
Tiesa. Dirbdama pastebėjau, kad žmonės labai dažnai nori patys susirišti gėles, bet jiems to neleidžia daryti. Ši studija – vienintelė Kaune, kurioje leisime ir netgi skatinsime tai daryti. Mokysime, kaip paimti gėlės žiedą, kaip jas derinti ir t. t. Mano tikslas – keisti gėlių vartojimo kultūrą Lietuvoje. Svajoju, kad kada nors žmonės turės ir savo gėlininką, kaip kad turi savo kirpėją, odontologą, nagų meistrą, kuris žino to žmogaus, jo artimųjų skonį. Noriu, kad žmonės suprastų, jog kokybiškų gėlių negali įsigyti kokiame nors užkampio rūsyje. Tai tas pats, kaip ir su maistu. Jei nori pavalgyti kokybiškai, ieškai, domiesi, renkiesi iš patikimo tiekėjo.
Be to, tikiu, kad kiekvienas žmogus savyje turi kūrybiškumo gyslelę, kuriai reikia padėti atsiskleisti. Prieš kurį laiką dariau slaptą tyrimą – ėjau į gėlių parduotuves ir žiūrėjau, kaip jose elgiasi floristai. Beveik visur tas pats – vos tik ateini, nespėji apsidairyti, o prie tavęs iškart prieina pardavėjas ir klausia, ar jau išsirinkote, ar ko nors norėsite. Pasisveikinti – taip, būtina, bet ta klausimų lavina kelia įtampą. Tada norisi apsisukti ir tiesiog išeiti.
Gėlių studija – vieta, kur žmonės galės neskubėti, nejausti įtampos, apžiūrėti, susipažinti, patys kurti puokštes, o jei to daryti nenorės, padės floristas. Esame pripratę prie visokiausių grožio studijų, gėlės – lygiai toks pats grožis. Studijoje bus galima skaityti literatūrą apie augalus ir magiškoje gėlių aplinkoje išgerti kavos. Pasaulyje yra būtent tokios gėlių studijos, norisi, kad jos tokios būtų ir Lietuvoje.
Esi minėjusi, jog verslo pradžioje buvo tikrai baisu. Kaip jautiesi dabar, kai žengi dar vieną drąsų žingsnį?
Taip, tikrai, pradėti vestuvių dekoravimo verslą buvo siaubingai baisu, kiekviename žingsnyje jausdavau žmonių nepasitikėjimą. Klientams buvo sunku patikėti, kad turiu patirties būdama tokia jauna. Buvo baisu, bet, kad ir ką man sakė kiti, ėjau drąsiai, savimi pasitikėjau ir žinojau, kad įrodysiu savo profesionalumą. Dabar jausmas panašus, tačiau, kaip ir sakiau, svarbiausia svajoti, norėti, tikėti ir daug dirbti, tada viskas tampa tarsi ranka pasiekiama ir kiekviena diena virsta užtikrintu žingsniu į priekį.
Studijos atidarymui pasirinkai gana netradicinį formatą – įtraukei net jogą, kuri, atrodo, neturi nieko bendro su gėlėmis ir vestuvėmis. Kodėl?
Man labai svarbu žmogaus gyvenimo kokybė. Pati noriu tobulėti tiek dvasiškai, tiek emociškai. Dažnai pastebiu, kad dabar žmonės labai įsitempę, baisu, kai net svarbiausią gyvenimo dieną jie negali atsipalaiduoti, todėl joga ir buvo susieta su atidarymu. Ji leidžia tobulinti ne tik fizinį kūną, bet ir sielą.
Mano gyvenimo lūžis ir suvokimas apie gilesnus dalykus įvyko sutikus nuostabią jogos mokytoją Iloną Upę. Jaučiu, kad dabar daugelyje situacijų, kuriose anksčiau būčiau panikavusi, elgiuosi ramiai. Atidaryti šventę būtent joga – puiki mintis, nes likus kelioms dienoms iki atidarymo, jaudulio tikrai netrūko. Būsimoms nuotakoms norėjau parodyti, kad šventinis rytas, pradėtas be streso ir panikos, atneša ryškesnes tos dienos spalvas.
Kiti atidarymo dienos užsiėmimai atsirado savaime. Puokštės rišimas, paskaitos, seminarai yra tiesiog būtini, norint ugdyti ir keisti gėlių kultūrą Lietuvoje. Į šventę prisijungė vokalistė Gabrielė Goštautaitė, vedėja Edita Zėčiūtė, kolegos dekoratoriai, vestuvių planuotojai. Į studijos lauko teritoriją buvo atvežta vintažinių automobilių. Taip maža atidarymo šventė virto didele, ryte prasidėjusia ir jau tik sutemus pasibaigusia šventine diena.
Studija atidaryta, įspūdžių daug, ko gero, bent trumpam galėjai lengviau atsikvėpti. O kas toliau?
Vėl noriu organizuoti edukacinį renginį. Šiame dalyvavo daug pradedančiųjų dekoratorių, mačiau jų smalsias akis, norą tobulėti, todėl noriu organizuoti kelių dienų kursus, mokyti floristikos subtilybių bei dekoro paslapčių. Daugelis žavėjosi studijos terasa, vaizdu į mišką, manau, kad dar šiemet ten surengsime daugiau renginių. Jei trumpai, planų ir idėjų daug, belieka tik pasiraitoti rankoves, kibti į darbus ir kurti grožį.