Mesti rūkyti – vienas dažniausių pažadų, kurio žmonės ryžtasi laikytis nuo Naujųjų metų. Nors kasdien rūkančių vyrų skaičius Lietuvoje nuo 2000 iki 2014 metų sumažėjo daugiau kaip 19 proc., deja, rūkymo paplitimas stipriai padidėjo – nuo 19,3 proc. 2009 metais iki 22,7 proc. 2012-aiais. Kaip rodo tyrimai, tai stirpiai lėmė didėjantis rūkančių moterų skaičius.
Vilniaus Visuomenės Sveikatos Biuro gydytoja Viktorija Andrejevaitė teigia, kad beveik trys ketvirtadaliai rūkančiųjų norėtų neberūkyti. Kasmet mesti rūkyti bando 4 iš 10 žmonių, tačiau tik 5 procentams pavyksta tai padaryti sėkmingai.
Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, sugalvojus atsisakyti šio žalingo įpročio, galima rinktis du kelius: pakalbėti su savo šeimos gydytoju ir gauti receptą receptiniams vaistams nuo rūkymo arba vaistinėje pasikonsultuoti, koks nereceptinis preparatas labiausiai tiktų.
„Pagrindinis mano, kaip vaistininkės patarimas – nemėginkite to daryti be jokios pagalbos. Žmonės labai klaidingai mano, kad savo jėgomis galima mesti rūkyti ir kreipiasi pagalbos, tik kelis kartus suklupę. Kad organizmas nepatirtų šoko, kad nekiltų psichologinių padarinių, nuo pat pradžių siūlyčiau naudoti priemones, kuriose yra nikotino, bet jis gerokai mažesnis ir ilgainiui jo kiekis mažinamas iki nulinio,“ - pataria vaistininkė.
Tabako rūkymas yra lėtinė liga, kuriai būdinga psichologiniai ir fiziniai abstinencijos simptomai.
Gydytoja V.Andrejevaitė papildo, kad bandymas nutraukti rūkymą neparuošus konkretaus plano ir mesti rūkyti tik valios pastangomis – tai dažniausiai pasitaikanti žmonių klaida: „Tabako rūkymas yra lėtinė liga, kuriai būdinga psichologiniai ir fiziniai abstinencijos simptomai, jie skatina vėl užsirūkyti, taigi reguliariai vartoti medikamentus reikėtų nors 3 mėnesius“.
Nikotino preparatų įvairovė apima kramtomąją gumą, inhaliatorius ir pleistrus. Jei pleistrai leidžia nikotinui po truputį patekti visą laiką, tai kramtoma guma efektą suteikia akimirksniu.
Gydytoja V. Andrejevaitė pastebi, kad fizinės priklausomybės nuo nikotino stiprumui nustatyti gali būti naudojami ne tik įvairūs klausimynai, bet ir duomenys apie paciento psichinę sveikatą (pavyzdžiui, nerimo, depresijos ar kitus simptomus). Ši informacija leidžia individualiai parinkti vaistus ir jų stiprumą, suplanuoti pakartotinių vizitų dažnį ir netgi taikomas psichoterapijos intervencijas.
Gydytojos teigimu, ypač naudinga atlikti anglies monoksido (smalkių) koncentracijos testą iškvepiamame ore, nes tai ne tik parodo priklausomybės nuo nikotino stiprumą, bet ir, išvydus „žalią, geltoną ar raudoną“ rezultatą, didina motyvaciją ir pastangas neberūkyti. „Be to, jei kreipsitės pagalbos į priklausomybės nuo tabako gydymo specialistą ir vartosite medikamentus rūkymo nutraukimo simptomams mažinti, sėkmingo bandymo šansai padidės net 4 kartus“, - pataria gydytoja.
Jai antrina vaistininkė R. Janulytė ir rekomenduoja rūkymą pakeisti kitu, geresniu, įpročiu: „Turi vykti kaita. Jeigu sau pasakau, kad nuo konkrečios dienos metu rūkyti ir pradedu pasivaikščioti gryname ore, tada tai veikia“. Be to, itin svarbus veiksnys – šeimos ir draugų palaikymas. „Niekada nereikėtų erzinti artimo žmogaus, klausiant, ar tikrai nenorėtų dar vienos cigaretės,“ - teigia ji.