Asociacijos „Alergijos klubas“ vadovė Vaiva Lukošienė (33) atvira – iki šiol ji net eidama į restoraną termose nešdavosi pačios pagamintą maistą, nes, jau nekalbant apie mažesnius miestelius, nė viename iš didžiųjų Lietuvos miestų ji jokioje maitinimo įstaigoje nerasdavo tinkamų savo šeimai patiekalų.
„Per pastaruosius trejus metus socialiniuose tinkluose vien vienoje uždaroje grupėje lankytojų, kuriems aktualus alergijų maistui klausimas, skaičius padidėjo dešimtimi tūkstančių. Turbūt nė nereikia pridurti, kad pasikeitusi produktų sudėtis, mitybos įpročiai, aplinkos tarša yra naujųjų laikų aktualija, kurios ankstesnėms kartoms neteko išgyventi“, – sakė V. Lukošienė.
V. Lukošienė pasakojo pirmagimio susilaukusi prieš septynerius metus. Nuo pirmųjų berniuko gimimo dienų ji pastebėjo, kad sūnus labai jautrus aplinkai. Kai mažyliui suėjo keturi mėnesiai, gydytojai patvirtino, jog jis – alergiškas. Su laiku jauna mama išsiaiškino – vaikas negali naudoti net 107 ingredientų.
Moteris prisiminė, kai per Šv. Velykas leido sūnui susidaužti kiaušiniu ir jį nulupti. Per 10 sekundžių berniuką išbėrė, o po kelių minučių ištino jo kaklas.
Apie tai, kad pati yra alergiška kiaušiniams, pienui, glitimui ir kofeinui Vaiva sužinojo kai sūnui buvo maždaug treji. Ji pastebėjo, jog ryte suvalgiusi sumuštinį nebegalėdavo išeiti į darbą, nes nebeatsikeldavo iš lovos.
„Take Five“, anot jos, gali tapti malonia išimtimi. Startuolių kategorijai priskiriamą restoraną sumanęs įsteigti Paulius Paulauskas patikino, jog maitinimo vieta bus išskirtinė, nes jos meniu keis patys klientai. Jie siūlys patiekalų idėjas, o per mobiliąją programėlę patys pasirinks, kokių ingredientų maiste pageidauja, o kokių – atsisako. Pavyzdžiui, lietuvių mėgstami šaltibarščiai bus ruošiami iš sojų pieno bei jogurto, desertuose nebus miltų, cukraus ir pieno produktų, o salotos ruošiamos be jokių padažų.
„Tiksliai žinosite, kiek suvartojate baltymų, riebalų ar angliavandenių“, – sakė daugiau nei metus vien augaliniu maistu besimaitinantis sporto klubo treneris Mantas Kliukas.
Jam iki šiol būdavo sunku surasti ir kokybiškai paruošto maisto, skirto žmonėms, atsisakiusiems mėsos.
„Tai druskos per daug įdėta, tai padažo užpilta, tai netinkamo sūrio ar kitų ingredientų randi. Net jei paprašai į patiekalą kažko nedėti, ir padavėjai, ir virtuvės darbuotojai retai tai įvykdo“, – dalinosi pašnekovas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Tomas Vaičiūnas sakė, jog moksliškai įrodyta mitybos bei beveik trijų dešimčių lėtinių ligų sąsaja.
„Mityba vis dažniau tampa žmogaus sveikatą žalojančiu, o ne tausojančiu veiksniu. Produktai ir jų sudedamosios dalys per dešimt pastarųjų metų gerokai pakito. Į tai būtinai turime atsižvelgti ir prisitaikyti prie naujųjų tendencijų – itin atidžiai analizuoti perkamo maisto etiketes“, – patarė specialistas.
