Didmeninės prekybos versle su buvusiais studijų draugais besisukantis Tautvydas Kalvaitis po darbų atsipalaiduoja kurdamas unikalius rankų darbo papuošalus. Vasaros simboliu tapusias „Shkertik “ apyrankes pamėgo ne tik draugai, bet ir įvairių kartų žmonės bei emigrantai iš viso pasaulio.
„ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigiau tarptautinį verslą ir komunikaciją. Verslo mokiausi nuo 13 metų, todėl man tas pasaulis nėra naujas. Jei ne ISM, tai net nežinau, ką būčiau daręs. Buriuoju 10 metų. Geriausias draugas, gyvenantis Nidoje, pakvietė buriuoti, kai buvau 13-os. Iš pradžių spyriojausi, nes sakiau, kad man baisu. Įsodino į jachtą, paplaukiau ir žiauriai užkabino. Paskui Vilniuje mokiausi pas Artūrą Dovydėną ir gavau antros eilės vairininko pažymėjimą. Tuomet jau galėjau savarankiškai buriuoti vidaus vandenyse“, – apie aistrą buriuoti portalui Žmonės.lt pasakojo Tautvydas.
Idėja kilo iš aistros buriuoti
Pasak vaikino, idėja kurti rankų darbo apyrankes kilo iš buriavimo. „Shkertikai – tai laive esančios apie metro ilgio virvių atraižos, skirtos burėms parišti ir panašiai. Aš visada turėjau užsirišęs ant rankos vieną ar kitą tokią virvę, o jei kam nors reikia greitai, tai nusiriši ir duodi. Iš to ir kilo idėja“, – aiškino T.Kalvaitis. Vaikinas prisipažino, kad jachtos yra jo gyvenimas. „Visada tikėjau, kad ką nors darysiu su jomis. Dabar daug dirbu dėl to, kad būdamas 40-ies galėčiau išeiti į pensiją ir vien tik buriuoti. Neturiu labai daug laisvalaikio, viską darau, kad turėčiau gerą ateitį“, – kalbėjo jaunuolis.
Pirmąsias apyrankes Tautvydas sukūrė šių metų kovo mėnesį. Po mėnesio jas pamatė draugai ir pradėjo klausti, kas čia per dalykas. Visi pradėjo jų prašyti. „Pradėjau gaminti daugiau, o visi klausė, kodėl aš jų nepardavinėju. Kodėl? Net nežinau, tiesiog tuo metu man patiko pats procesas, o apie pardavimą negalvojau. Parduoti aš moku, todėl pasikonsultavau su dizainere ir ji per dešimt minučių sukūrė logotipą. Mano galva, jis yra tobulas.
Visa koncepcija buvo surašyta labai greitai, nes tai nebuvo kažkoks dirbtinis dalykas, kurį reikėtų pritempinėti. Tiesiog žinojau, kad turi būti taip, o ne kitaip. Viskas natūraliai įsisuko ir per porą dienų pradėjau apyrankes pardavinėti. Jas pastebėjo Rūta Gajauskaitė, jai labai patiko, vėliau ji parodė Rolandui Mackevičiui, jis užsimanė ir taip viskas prasidėjo. Matyt, kad reikiami žmonės reikiamu laiku buvo mano kelyje. Visiems patiko, ką darau, nes aš bandau spinduliuoti šilumą, kurią turiu, o žmonės tai vertina“, – atviravo Tautvydas.
Kūrybiškumo nestokojo nuo vaikystės
Daugelis verslo žmonių domisi menu, kolekcionuoja meno kūrinius, lankosi parodose ar muziejuose, o kiek menas yra svarbus Tautvydui? „Kartą per psichologijos paskaitą supratau, kad piešiu kaip trejų metų vaikas. Aš tiesiog nemoku piešti. Man dizainas ir visas meno pasaulis yra šaunu, bet galbūt dar nesu jiems subrendęs. Tačiau visada norėjau sukurti kažką, o ir kūrybiškumo man niekada netrūko. Anksčiau rašiau, kūriau eilėraščius, o dar prieš pradedant „shertikus“ rašiau knygą“, – juokėsi vaikinas.
T.Kalvaitis džiaugėsi, kad kitiems patinka jo kuriamos apyrankės, o svarbiausia, kad patinka ne todėl, kad jos yra gražios arba spalvotos, o kad patinka pati idėja. Tautvydas sakė, kad jau nuo 13 metų jį mokė, kad versle nereikia vien tik dėlioti skaičiukus ir excelius, nes viskas prasideda, kai sukuri ką nors naujo – kūrybiškumas versle yra itin svarbus.
Apyrankių gerbėjai – nuo Lietuvos iki Amerikos
Vaikinas džiaugėsi, kad jo „Shertik“ apyrankės tapo vasaros simboliu. Gerbėjų yra ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: teko siųsti lietuviškas trispalves į Ameriką, į Angliją, nes emigrantai mėgsta nešioti ką nors patriotiško. „Daug kas klausia, ar siunčiu į užsienį. Žinoma, siunčiu, nes koks man skirtumas nuėjus į paštą, kur išsiųsti: ar į Kauną, ar į Angliją. Dabar prekiauti pakvietė prancūzai ir švedai – deramės ir bandysime įsisukti ten“, – savo verslo užkulisius pasakojo ISM absolventas.
Paklaustas, kiek laiko trunka sukurti vieną apyrankę, Tautvydas prisipažino, kad kūrybinis procesas apima vos 10 minučių. „Aišku, dar viskas priklauso nuo modelio. Jei, pavyzdžiui, reikia važiuoti į Kauną nusipirkti virvės, tuomet dar Vilniuje užsukti į kelias parduotuves, tada jau susideda daugiau laiko. Jei visas dalis turiu prie stalo, tai pagaminu gana greitai“, – atviravo jaunasis menininkas.
Pardavėjai jau atpažįsta parduotuvėse
Priemones kurti apyrankes Tautvydas siunčiasi ir iš užsienio, nes Lietuvoje jų tiesiog nėra arba norisi didesnės įvairovės. „Dabar pradėsiu ir aš užsakomąją gamybą, užsisakysiu detales, kad man jas gamintų, nes viską išpirkau. Niekas nematė tų detalių potencialo, kol aš nepradėjau. Parduotuvėse mane jau pažįsta ir sako: „Tau vėl to paties.“ Pardavėjai juokiasi, kad niekas neperka to, ką įsigyju aš“, – juokėsi T.Kalvaitis.
Vaikinas pasakojo, kad ateityje ketina pradėti daryti sudėtingesnes apyrankes, taip pat auskarus, kaklo papuošalus, marškinių sąsaga ir pavadėlius šunims. „Šuns pavadėlis reikalauja daug darbo, esu pradėjęs, tačiau plačiajai auditorijai dar neleidžiu, nes reikia sukurti tvirtą, kad nepasimestų augintinis. Taip pat draugams lenktynininkams ketinu daryti automobilių tempimo virves. Jau teko išbandyti jas, nepavyksta nutraukti taip lengvai – labai sunkiai išeina nukirpti, nedega ir netrūksta – viskas kaip ir gerai, bet reikia suprasti, kad kainuoja jos brangiai. Manau, kad daugiausia dabar darysiu auskarus, nes išmokau kelis sudėtingesnius mazgus“, – atviravo jaunas kūrėjas.
Laisvalaikis, generuojantis pajamas
Paklaustas, ar toks hobis neša pelną, Tautvydas buvo atviras: „Mano verslas yra tas, kuris neša pinigus, t.y. didmeninės prekybos verslas su kolegomis. O „Shertik“ – mano laisvalaikis, generuojantis pajamas: aš atsipalaiduoju jas darydamas, man patinka ir tai nėra darbas. Pavyzdžiui, grįžtu namo 6 valandą vakare, prisėdu, iki 22 val. pagaminu, atsipalaiduoju ir einu miegoti. Ar tai yra verslas, iš kurio galiu pragyventi? Šiuo metu tikrai ne. Galbūt kada nors ateityje.“
Prakalbus apie plėtrą, T.Kalvaitis tikino dar nežinantis, ar to tikrai nori, nes nenori būti kaip kokia „Zara“. Vaikinas nenori, kad visi nešiotų jo apyrankes – tuomet dingtų išskirtinumas, dėl kurio jas šiuo metu mėgsta vartotojai. „Šiuo metu gal kokius 400 esu pardavęs, o iš viso pagaminta apie 600, likusios dar plaukioja – butikuose ir atsargoje. Daugumą žmonių, kam yra parduota, Vilniuje žinau, nes žmonės siunčia fotografijas, kuriuose įsiamžina, tai ir prisimenu“, – pasakojo Tautvydas.
Vaikinas juokėsi, kad kuriant teko patirti ir traumų: vienu metu labai skaudėjo rankas, buvo pasitempęs krumplį, bet tokios negandos atperka puikūs klientų atsiliepimai ir siunčiamos nuotraukos. Vyriausia T.Kalvaičio apyrankių pirkėja – 50–60 metų moteris, kuri įsigijo net 3 Tautvydo kurtas apyrankes, o jauniausia – 14 metų mergaitė. „Prisipažinsiu, kad jaučiausi šiek tiek nejaukiai ir dvejojau. Ilgai delsiau, nes kažkodėl buvo labai didelė dilema. Dvejojau, ar 14 metų vaikas supras to daikto vertę“, – kalbėjo itin aukštą verslo etiką turintis Tautvydas.