Net pasauliui vis labiau liberalėjant, moteris ir karjera iki pat šių dienų yra nemažai diskusijų keliantis klausimas. Kalbėti galima daug, tačiau aišku, kad XXI amžius – moterų aukso amžius: nieko nebestebina, kad jos tampa tiek įmonių vadovėmis, tiek valstybių prezidentėmis. Šios jaunos moterys – puikūs pavyzdžiai, kaip nesivadovauti stereotipais ir daryti tai, ką liepia širdis.
Rūta Gyvytė
Du tūkstančiai dvyliktųjų metų gegužės mėnesį interneto platybėse atsirado dar vienas naujas tinklaraštis pavadinimu „Amourouse De Mode“ (iš pranc. k. – „išprotėjusi dėl mados“). Jo įkūrėja – septyniolikmetė kaunietė Rūta Gyvytė. Gavusi iš tėvų fotoaparatą gimtadienio proga, su draugėmis vis dažniau pradėjo rengti fotosesijas; merginos pozuodavo apsirengusios mamų drabužiais, o Rūta, norėdama pasidalyti fotosesijų rezultatais, tą tinklaraštį ir sukūrė. Ilgainiui ši veikla tapo aistringu hobiu, o iš jo išaugo šis tas daugiau. Šiandien Rūta gyvena Niujorke, užsiima įvairių prekių ženklų strategijos plėtra, vizualinio turinio socialiniams tinklams kūrimu, vis dar teberašo tinklaraštį, kuris šiemet jau ims skaičiuoti šeštus gyvavimo metus, dar imasi daugybės kitų projektų, tarp kurių ir savos drabužių linijos „Comfess“ sukūrimas.
Kaip teigia Rūta, kiekviena jos diena yra visiškai nenuspėjama. Rutinoje išlieka tik pusryčiai – stengiasi niekada jų nepraleisti. O visa kita priklauso nuo to, ką ji tą dieną yra numačiusi, su kokiomis kompanijomis tuo metu dirba. Rūta bendradarbiauja ne tik su Niujorke esančiais, bet ir su lietuviškais prekių ženklais, tad laiko planavimas jai itin svarbus. Kadangi užsiima vizualinio turinio interneto erdvei kūrimu, be abejonės, nė viena diena nepraeina be fotosesijų, nuotraukų redagavimo, susitikimų su kompanijų atstovais, įvairių renginių, dizainerių kolekcijų pristatymų.
Rodos, nekaltas nuotraukų kėlimas į tinklaraštį dabar Rūtai tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu, tačiau kad taip įvyktų, teko paaukoti nemažai laiko ir pastangų. „Visada sakau, kad svajojant ką nors pasiekti reikia vizijos, o aš visada ją turėjau – žinojau, kurioje industrijoje noriu dirbti, kuria kryptimi eiti ir kur tikiuosi atsidurti artimiausioje ateityje.“
Iniciatyvą rodantys ir įdomių pasiūlymų teikiantys tinklaraštininkai yra net labiau vertinami už tuos, kurie to daryti nedrįsta ar nenori.
Pačioje tinklaraščio gyvavimo pradžioje jokių pajamų iš jo negaudavusi Rūta teigia, kad viskas pasikeitė, kai ji išvažiavo studijuoti į Londoną. Didesnis miestas ir gausybė renginių suteikė naujų galimybių, kuo Rūta neabejodama ir pasinaudojo: lankydamasi pristatymuose, tinklaraštininkų susibūrimuose ir kituose renginiuose, susipažino su kompanijų atstovais, kas ir lėmė pirmąsias pajamas iš tinklaraščio. Ji neslepia, kad kompanijų ir dizainerių, su kuriais norėtų bendradarbiauti, ieškojo ir pati – nors iš pradžių tai kėlė nemalonių jausmų, greit suprato, kad iniciatyvą rodantys ir įdomių pasiūlymų teikiantys tinklaraštininkai yra net labiau vertinami už tuos, kurie to daryti nedrįsta ar nenori.
Rūta atvirai kalba apie tai, kad tinklaraščio rašymas iki pat dabar nėra visiems suprantamas darbas ir juo labiau nėra laikomas profesija. Pradedantiesiems tai gali būti sudėtinga, mat dėl išsiskiriančių aplinkinių nuomonių gali būti sunku neprarasti pasiryžimo. Toks etapas, kai dėl abejonių savimi ir savo veiklos patvarumu norėjosi viską mesti, buvo ir Rūtos gyvenime, o labiausiai padėjęs dalykas buvo tų nepalaikančių žmonių „atsijojimas“. Kaip sako Rūta, svarbiausia save apsupti palaikančiais, pozityviais žmonėmis.
Polinkis į avantiūrizmą privedė ir prie dar vieno projekto, apie kurį Rūta seniai svajojo. Tai drabužių linija „Comfess“, kurią ji sukūrė dar studijuodama Londone. Kolekcija skirta jaunoms, aktyvioms, stilingoms moterims, siekiančioms patogumo. Ankstesnė patirtis su įvairiomis kompanijomis, rinkodaros žinios ypač pravertė: vargti sukant galvą, kaip viską parduoti, nereikėjo, nes kolekcija tuoj pat sudomino Lietuvos butikų savininkus ir jie ėmėsi prekiauti jos drabužiais. Pardavimu Rūta užsiėmė ir savo sukurtoje elektroninėje parduotuvėje – sako, kad įgijo neįkainojamos patirties: „Išmokau daug naujų dalykų – kaip vyksta gamyba, kaip populiarinamas prekės ženklas, supratau, kiek darbo ir laiko tai reikalauja.“ Ir nors dėl sparčiai pradėjusio augti tinklaraščio Rūta savo prekės ženklą kol kas atidėjo į šalį, ji įsitikinusi, kad ateityje prie jo dar sugrįš.
Kaip ir daugelis jaunų, karjerą pradedančių žmonių, Rūta tikina anksčiau itin kreipdavusi dėmesį į pašalinių nuomones, apkalbas. Tačiau patirtis ir laikas jai užaugino storą odą ir išmokė paminti impulsyvumą. Sprendimų vos užplūdus emocijoms ji nebepriiminėja – verčiau išeina pasivaikščioti į lauką, pakalbėti su artimais draugais ar tiesiog skiria laiko kokybiškam miegui. „Labai lengva pradėti lygintis su kitais, manyti, kad tu esi prastesnis, tačiau tiesa ta, kad visų patirtys yra skirtingos ir mes niekada nežinome – galbūt tie, su kuriais lyginamės, siekdami tam tikro tikslo dirbo dvigubai ar net trigubai ilgiau nei mes, tad toks savęs nuvertinimas – nepagrįstas.“ Rūta džiaugiasi, kad pavyko tai suprasti laiku, kol nebuvo nusprendusi visko mesti, nes dabar tai ne tik neša nuolatines pajamas, bet ir suteikia gyvenimui spalvų, neleidžia įsisukti rutinai.
Bendraudama su panašaus amžiaus žmonėmis Rūta dažnai girdi, kad jie nežino, kuo tiksliai nori užsiimti ir kas jiems teikia laimės. Iš tiesų tai nemenkas galvosūkis. Atrasti save tikrai sunku, ypač jei esi linkęs tiek į matematiką, tiek į kalbas, o ir sugebi gražiai piešti. Laimei, Rūta jau nuo mažų dienų žinojo norinti ateitį sieti su kūrybišku darbu, mat nepaleisdavo iš rankų popieriaus lapo ir pieštukų ir visi jau tada matė ją kaip potencialią menininkę. Paklausta, kaip patartų kitiems atrasti save, Rūta sako tikslaus recepto nežinanti, tik teigia tikinti minties galia ir pozityviu mąstymu, o papildomai įdėjęs daug nuoširdaus darbo, meilės ir užsispyrimo savo svajonę gali pasiekti bet kuris.