Visi tėvai nori, kad jų vaikai užaugtų laimingi, tačiau ir klaidų taip pat daro visi. Ar žinote, kokio elgesio turėtumėte vengti, kad jūsų vaikai užaugtų be kompleksų ir visaverčiais žmonėmis?
Tėvai, o ypač mama, yra svarbiausi žmonės vaiko gyvenime, kuriais mažyliai visiškai pasikliauja, besąlygiškai tiki. Tad akivaizdu, kad artimiausi žmonės suformuoja vaiko pasaulėžiūrą, svarbiausius įpročius ir, deja... psichologines problemas.
Psichologai tvirtina, kad svarbu išlaikyti aukso viduriuką tarp to, kad vaikas visada jaustų jūsų palaikymą, ir savarankiškumo ugdymo.
„Neturiu laiko“, „pavargau“, pažaisk vienas“
Nors šių frazių auklėdami vaikus tikrai neišvengsite, tačiau jei jas tariate dažniausiai, vaikui darote didelę žalą. Nes jis tarsi ir turi mamą, tačiau, kita vertus, su ja niekaip negali užmegzti artimesnio kontakto, jūs emociškai nesate su mažyliu tada, kai jam to labiausiai reikia. Psichologai tvirtina, kad svarbu išlaikyti aukso viduriuką tarp to, kad vaikas visada jaustų jūsų palaikymą, ir savarankiškumo ugdymo. Pakankamai emocinio dėmesio negavęs mažylis užaugs žmogumi, kuris nuolat išgyvens vienatvės jausmą, nepasitikės žmonėmis, bijos atsiverti kurdamas artimus santykius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką reikia padaryti iki 8 val. ryto, kad jūsų gyvenimas pasikeistų?
Perdėtas dėmesys ir baimės
Tokie tėvai, o ypač mamos, savo vaikams, rodos, neleidžia nė žingsnio žengti vieniems. Taip jais rūpinasi, kad savo dėmesiu net dusina. Viena vertus, yra pasiruošusios apsaugoti savo vaiką nuo bet kokių pavojų, kita vertus, toks elgesys neretai slepia pačios mamos kompleksus ir baimes, nes ištikus tikrai nelaimei, ji pati neretai puola į paniką. Ilgainiui vaikai supranta, kad mamai sakyti ar išduoti, kad atsitiko kas nors bloga, negalima, norint apsaugoti ją pačią. Tokie vaikai užaugę sunkiai priima sprendimus ir atsakomybę, slepia nuo kitų savo išgyvenimus.
Didelis valdingumas
Tokie tėvai visą laiką kontroliuoja savo vaikus ir tai daro pačiais įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, manipuliuodami jais ar bausdami tyla. Bet kokia savarankiškumo apraiška palydima kokia nors kaltės jausmą sukeliančia fraze, pavyzdžiui, „kodėl su manimi prieš tai nepasitarei?“ ar kitokia. Su tokios mamos nuomone vaikas turi visada sutikti, nes ji nevertina savo atžalos kaip savarankiško individo, o greičiau priima kaip savo dalį. Su tokiu tėvų elgesiu vaikystėje susidūręs žmogus užauga nemokėdamas pasakyti „ne“, nemokantis savarankiškai kontroliuoti savo gyvenimo, netikintis, kad jis yra savo laimės kalvis. Jam sunku išreikšti save ir suvokti, ko iš tiesų nori gyvenime.
Šeima yra svarbiausia
Išties šeima yra svarbiausias dalykas žmogaus gyvenime, nes stiprus žmogus, kaip ir medis, turi stiprias šaknis, jaučia saugumą, kuris ateina iš šeimos. Tačiau kai tėvai sukuria tokias sąlygas, kad pasaulis už namų ribų vaikui yra pateikiamas kaip priešiškas ir Birutė ar Jonukas iki trisdešimtojo gimtadienio Naujus metus švenčia tik su tėvais, tai jau patologija. Nes žmogus vystosi plėsdamas savo ribas, pamažu pažindamas vis didesnę pasaulio dalį. Užaugęs siaurame šeimos rate ir į pasaulį pagaliau išsprūdęs toks žmogus nesijaučia gerai, nes jis turi per mažai socialinių įgūdžių, be to, tėvų suformuota nuomonė, kad namai yra saugiausia ir geriausia vieta, verčia abejoti savo jėgomis pažinti daugiau.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skirtingo paros laiko magija. Senolių patarimai, kurie padarys gyvenimą geresnį
Didžiavimasis savo vaiku
Išties tai puikus elgesys, tačiau su tam tikromis išlygomis. Tėvai, kurie didžiuojasi savo vaikais, neretai pradeda tarsi kolekcionuoti atžalos laimėjimus, o tai reiškia, kad vaikui nebeleidžiama suklysti ar būti ne pačiam geriausiam. Kad ir kokia gera savybe būtų laikomas perfekcionizmas, akivaizdu, kad tokie žmonės gyvenime labai kenčia. Norėdamas įtikti tėvams, vaikas daro viską, kad taptų geriausias, tad ilgainiui jis pradeda nebesimėgauti pačia veikla, bet siekia tik geriausio rezultato. Priešingu atveju nusivilia ir savimi, ir bijo nuvilti tėvus. O bet kokia nesėkmė gali sukelti depresiją ir kitokių sveikatos negalavimų. Todėl perfekcionistai nepripažįsta savo klaidų, gali jas slėpti. Tai daugelio šiuolaikinių lyderių bėda – jie nesuvokia, kad galima klysti, visada nori atrodyti tobuli. Tačiau žmogus gali tik siekti idealo, o klaidos parodo, ko dar nemokame, kur vertėtų pasitempti.
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!