„Šiuolaikinio meno uždavinys yra padaryti įtrūkį kultūros segmentacijoje ir ją įskelti. Toks pats yra ir menininko uždavinys“, – taip kūrybos sampratą apibūdina Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai N. ir G. Urbonai, penktadienį MO muziejuje pristatę meninę instaliaciją „Villa Lituania“.
2007 metais N. ir G. Urbonai atstovavo Lietuvai Venecijos meno bienalėje su projektu „Villa Lituania“, už kurį susilaukė specialaus komisijos paminėjimo. Meno bienalės metu daugiau nei prieš dešimt metų menininkai pasiūlė provokaciją – simbolines balandžių lenktynes tarp Venecijos ir Romos.
Villa Lituania – tai pastatas Romos centre, kuriame 1933–1940 m. buvo įsikūrusi Lietuvos ambasada. Po Lietuvos okupacijos Sovietų Sąjunga su Italijos valdžios žinia šį pastatą pasisavino, ir iki šių dienų pastatas tarnauja kaip Rusijos konsulatas. Tai apmąstydama menininkų pora kūrė instaliaciją, kuri keliavo po pasaulį. „Tačiau ratas apsisuko ir balandžiai grįžo atgal į Lietuvą ir yra priimami į MO muziejaus Lietuvoje architektūrą“, – dėkojo G. Urbonas.
Anot jo, esminė projekto idėja 2007 m. buvo pastatyti balandinę, kurioje Rusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Italijos sportiniai balandžiai galėtų treniruotis ir lenktyniauti tarpusavyje. Italai prieš tai niekada nebuvo rengę tokių varžybų, nes Venecijoje dėl didelio vandens kiekio aplink balandžiai gali pasimesti.
„Tai buvo visiškai tikros balandžių varžybos su skirtingomis kategorijomis ir laimėtojais. Jie skrido į įvairius Italijos taškus ir gimtuosius namus. Kadangi varžybos taip gerai sekėsi, mus dabar kviečia jau ne rodyti meno, o rengti dar vienas lenktynes“, – juokėsi N. Urbonienė.
Menininkė pasakojo, jog svarbi idėja buvo reprezentuoti taiką – balandžiai per antrąsias varžybas turėjo skristi į Romą, okupuotą Villa Lituania teritoriją: „Reikėjo pasiruošti ir varžybų nenuspėjamumui – yra daug balandžių, kurie nesugrįžta atgal, gali būti sugauti ar netgi įsimylėti kitą partnerį. Dėl to menas ir patogus, nes visada yra išeitis iš padėties.“
Tam, kad antrųjų varžybų balandinė būtų sukonstruota Romoje, reikėjo praeiti daugelį biurokratinių institucijų ir meną sieti su politika.
MO muziejaus kolekcijos kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė pradžioje, pristatydama kūrinį, kalbėjo apie jo reikšmingumą net ir po daugelio metų: „Praeinantis laikas patikrina, ar meno kūrinys išlaiko savo vertę. Kūriniai po pusmečio ar daugelio metų dažnai užsimiršta, o „Villa Lituania“ ne tik gavo apdovanojimų, bet daugelis kolegų jį ryškiai prisimena iki šiol.“
Pokalbį moderavusi menotyrininkė dr. Lina Michelkevičė priminė dar vieną Urbonų kūrinį – „Pro-testo laboratoriją“. Projekto simboliu 2005 m. tapo kova prieš prieš ketinimus nugriauti „Lietuvos“ kino teatrą.
„Kiekvienai kartai yra labai svarbu atrasti protesto balso formą“, – pasakojo G. Urbonas. Anuomet menininkai pastebėjo, kad mūsų šalyje trūksta tam tikro visuomenės pasipriešinimo, protesto balso.
N. Urbonienės teigimu, jai su vyru įdomu testuoti meno ribas ir suvokimą: „Mes visada tikėjome, kad kažkas atsitiks kūrybos procese tiek „Villa Lituania“, tiek „Pro-testo“ laboratorijos atveju. Įdomu matyti, kiek menas gali paveikti.“
Paroda MO muziejuje vyks iki kovo 10 dienos.
