Nobelio premijai nominuota Greta Thunberg kritikuojama dėl drabužių ir prabangios jachtos

Greta Thunberg/Vida Press nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-09-23 14:21
Vieni ja žavisi ir vadina mergaite, keičiančia pasaulį. Kitiems atrodo, kad jaunoji švedė Greta Thunberg (16), kurios nuotraukos pasirodo įtakingų leidinių (tarp jų ir žurnalo „Time“) viršeliuose ir kuri nominuota Nobelio taikos premijai, – politikos viešųjų ryšių projektas.

Nepaprasta paprasta mergaitė jau dalyvavo Jungtinių Tautų konferencijoje klimato klausimais, kalbėjo Davoso ekonomikos forume, „TEDx“ konferencijoje Stokholme. Minėtasis „Time“ įtraukė ją į ateities kartos lyderių sąrašą, jos portretas buvo išspausdintas „Vogue“, „GQ“ ir „i-D“ žurnalų viršeliuose, su ja susitiko popiežius Pranciškus ir Barackas Obama.

Rugpjūtį Greta kartu su tėvu aktoriumi Svante Thunbergu (50) sportine jachta „Malizia II“ plaukė iš Plimuto į Niujorką, čia nuo rugsėjo 23-osios ji dalyvauja Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje. Apie 60 pasaulio lyderių pirmadienį susirinko į JT organizuojamą viršūnių susitikimą dėl klimato krizės, per kurį ketinama susitarti dėl stringančios Paryžiaus sutarties geresnio įgyvendinimo. Savo kalbą čia pasakė ir jaunimo protestų veidu tapusi Greta Thunberg.

JT klimato kaitos konferencija Niujorke/Vida Press nuotr.
JT klimato kaitos konferencija Niujorke/Vida Press nuotr.

Ištikima savo principams mergina norėjo nusigauti į naująjį pasaulį ne lėktuvu ar kruiziniu laivu, išmetančiu į atmosferą daug anglies dvideginio, tad Monako jachtų klubo viceprezidentas Pierre’as Casiraghi (31) pasiūlė kelionę lenktynine jachta.

Komandos nariai ir neįprasti keleiviai – Greta su tėčiu, Pierre’as Casiraghi, profesionalus buriuotojas Borisas Herrmannas (38) ir operatorius – išplaukė rugpjūčio penkioliktąją. Juos išlydėjusi Gretos mama dainininkė Malena Ernman (48) žurnalistams sakė nenorėjusi išleisti dukters, bet ši įsitikinusi, kad kelionė buvo būtina.

Greta Thunberg/Vida Press nuotr.
Greta Thunberg/Vida Press nuotr.

Išplaukus variklis buvo oficialiai antspauduotas – jį komanda būtų panaudojusi kritinėmis aplinkybėmis. Moderni greita jachta nepatogi ir pritaikyta lenktynėms, o ne ramiai kelionei. Nei stacionaraus tualeto, nei dušo (Gretą ir jos tėtį mokė naudotis neįprastais prietaisais), nei virtuvėlės. Keleiviams papildomai buvo įrengtos užuolaidos prie lovų – prireikus Greta galėjo bent kiek pabūti viena, parūpinti patogesni čiužiniai. Mergaitė maitinosi sublimuotais veganiškais patiekalais vakuuminėje pakuotėje, juos pagaminti pakako nedaug energijos.

Kapitonas Casiraghi prisipažino besižavintis Gretos drąsa ir žadėjo, kad ji niekada nepamirš šito nuotykio. Jis – ne vienintelis užsispyrusios švedės gerbėjas. Jautri mergaitė apie klimato kaitą išgirdo būdama aštuonerių ir nustebo, kodėl suaugusieji nieko nedaro, kad tai sustabdytų. Po trejų metų, kai šią temą nagrinėjo mokykloje, Gretą apėmė depresija, ji neteko balso. Netrukus jai buvo nustatyti Aspergerio sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir selektyvus mutizmas: ji pati „TEDx“ konferencijoje aiškino kalbanti tik tada, kai tikrai reikia ir kai turi tam tikrą pagrindą. „Manau, kad mes, autistai, esame normalūs, o visi kiti labai keisti – kartoja apie ekologinę krizę ir klimato kaitą, bet nieko nedaro, kad tai sustabdytų.“

Sutrikimai netrukdo veikti: Gretos spaudžiama šeima tapo veganais (kaip pati sakė, įtikino tėvus, kad valgydami mėsą vagia savo vaikų ateitį; ji dar turi seserį Beatą) ir nustojo skraidyti lėktuvais – taip mažina išmetamo anglies dvideginio kiekį. Motina, be kita ko, atstovavusi Švedijai 2009 metų „Eurovizijoje“, metė solistės karjerą. Greta atsisako dalyvauti ir kalbėti renginiuose, jei į juos reikia skristi.

Greta Thunberg/Vida Press nuotr.
Greta Thunberg/Vida Press nuotr.

Lygiai prieš metus ji paskelbė streiką – protestuodama prieš karščio bangas ir miškų gaisrus nėjo į mokyklą nuo rugpjūčio 20-osios iki rugsėjo 9 dieną vykusių Švedijos parlamento rinkimų. Ir vėliau penktadieniais stovėjo prie parlamento su plakatu „Mokinių streikas prieš klimato kaitą“. Judėjimą „Fridays for Future“ („Penktadieniai už ateitį“) palaikė viso pasaulio vaikai ir paaugliai – kas nuoširdžiai patikėjęs Gretos misija sumažinti oro taršą ne vėliau kaip iki 2020 metų ir taip sustabdyti aplinkos temperatūros didėjimą, kas gavęs teisėtą progą dėl gero reikalo praleisti pamokas. Skaičiuojama, kad per metus prie judėjimo prisidėjo pusantro milijono mokinių.

Naujoji pranašė patinka ne visiems ir juolab ne visi ja tiki. Jai priekaištaujama dėl savireklamos, retoriškai klausiama, ar susimąstė, kiek gamtai kainavo pagaminti tokią jachtą kaip „Malizia II“ ar jos pačios sportinius drabužius, siūtus iš itin technologiškų medžiagų ir vilkėtus kelionėje. O kaip dėl plastiko pakuočių, kuriose buvo jos veganiškas maistas? Kaip grįš iš Niujorko namo? Jachtos ekipažas ketina parskristi lėktuvu, o laivą į Monaką parplukdys kita komanda. Nesužavėtos ir kai kurių šalių švietimo įstaigos – grasina nubausti pamokas praleidžiančius mokinius. Klausimų daug ir į ne visus juos gali atsakyti tėtis, kiek įmanydamas kalbantis už dukrą.

Pati Greta kritikai gana abejinga. Ir net nepyksta ant prezidento Donaldo Trumpo, neigiančio klimato bėdas. „Šiandien tokie dalykai manęs nebejaudina. Pykdo pati situacija, o ne paskiri žmonės. Ir tiek daug dar reikia nuveikti“, – sakė ji interviu vokiečių spaudai.

Naujausi straipsniai