Nobelio fizikos premiją pelnė mokslininkai, įrodę teoriją, kurią A.Einsteinas vadino „baugia“

Nobelio fizikos premijos laureatai Antonas Zeilingeris, Alainas Aspectas, Johnas F.Clauseris / „Scanpix“ ir socialinių tinklų nuotr.
Šaltinis: BNS
AA

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta prancūzui Alainui Aspectui, amerikiečiui Johnui F.Clauseriui ir austrui Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Jau ne vienus metus prancūzas A.Aspectas buvo minimas kaip potencialus laureatas dėl savo tyrimų kvantinės sieties srityje. Premiją jis gavo bendrai su Austrijos mokslininku A.Zeilingeriu ir amerikiečiu J.F.Clauseriu.

Antonas Zeilingeris / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kvantinė sietis yra reiškinys, kai užmezgamas ryšys tarp dviejų ar daugiau dalelių ar molekulių kvantinių būsenų – sukinio, poliarizacijos ar momento. Ši sąsaja gali išlikti net tada, kai erdvėje objektai yra toli vienas nuo kito, o su kuriuo nors iš jų atliekamos manipuliacijos paveikia visus kitus.

Albertas Einsteinas šią teoriją, pradėtą plėtoti praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, vadino „baugia“, nes sietis atrodo veikianti akimirksniu, nesant jokio akivaizdaus ryšio tarp susijusių elementų.

Alainas Aspectas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Prancūzijoje 9-o dešimtmečio pradžioje A.Aspecto atlikti eksperimentai pirmąkart pademonstravo, kad ši teorija veikia praktiškai, taip pat įrodė, kad A.Einsteinas šiuo klausimu iš dalies klydo.

Praeitais metais Nobelio fizikos premija paskirta japonų kilmės amerikiečių mokslininkui Syukuro Manabe, vokiečiui Klausui Hasselmannui ir italui Giorgio Parisi už „novatoriškus indėlius didinant mūsų supratimą apie sudėtingas fizikines sistemas“, be kita ko, padedančius geriau suprasti mūsų planetos klimato raidą.

Nobelio fizikos premijos laureatai Antonas Zeilingeris, Alainas Aspectas, Johnas F.Clauseris / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Laureatas savo apdovanojimą atsiims iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A.Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.

Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Skaitykite daugiau