Kartais atrodo, kad menininkai jaučia. Kad jie iš anksto žino, kas ir kaip bus. Kad sugeba matyti ateitį ir pranešti apie artėjančius įvykius. Būtent toks jausmas aplanko žiūrint Lietuvoje jau beveik tris dešimtmečius gyvenančio armėno kino režisieriaus Marato SARGSYANO (44) poetinę kino istoriją apie karą „Tvano nebus“.
Gyvenimas taip pasisuko, kad pristatęs savo filmą tarptautiniame Venecijos kino festivalyje ir perėjęs raudonu kilimu Maratas atsidūrė Armėnijoje, karo apkasuose. Iš jų režisierius parsivežė ne tik pluoštą fotoaparatu fiksuotų karo veidų, bet ir suvokimą, kad baimė kartais gali virsti ramybe.
Temos: