Ruduo – obuolių metas. Šio vaisiaus garbei pasaulyje netgi yra rengiami festivaliai. Tokių festivalių būna ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ir net Australijoje. Jų metu galima prisiragauti įvairiausių skanėstų iš obuolių – nuo įvairiausių uogienių su pikantiškais priedais iki obuolių sidro. Tačiau turbūt nustebsite sužinoję, jog maistui naudoti galite ne tik obuolių vaisius, bet ir kitas šio vaisiaus, ar netgi vaismedžio dalis. Paskaitykite ir išbandykite!
► Obelų lapai
Ko gero, dar nebandėte į šviežias obuolių sultis įspausti ir obels lapų sulčių? O be reikalo – laukinių obelų lapų nuoviras gali būti vartojamas kaip puikus vitamino C ir antioksidantų šaltinis. Dar jų lapuose ir vaisiuose yra cukraus, baltymų, organinių rūgščių, B grupės vitaminų, pektininių medžiagų, geležies, fosforo, mangano, kalio, vario, flavonoidų, amigdalino. Dėl didelio vitaminų ir naudingųjų medžiagų kiekio toks nuoviras padės ir esant avitaminozei ar mažakraujystei. Gali būti vartojamas virškinimui gerinti, atsikosėjimui lengvinti, padeda užkimusiai gerklei.
► Obuolių žievelės
Daugiausia obuoliuose esančio vitamino C yra jų žievelėse, ypač tuo pasižymi lietuviški antaniniai obuoliai. Dar žievelėje labai daug pektino ir skaidulų. Obuolių žievelių arbata veikia raminančiai. Būtų gaila išmesti tokį naudingą produktą, jei kažkur kitur naudojote luptus obuolius. Tačiau žieveles valgykite ir kituose patiekaluose naudokite tik tada, kai žinote iš kokio sodo ar ūkio jie atvežti ir kaip buvo auginti. Nes be naudingųjų medžiagų, šioje žievelėje susikaupia ir pesticidai.
Apie obuolių žieves plačiau skaitykite straipsnyje „VERTA ŽINOTI: KUO NAUDINGOS OBUOLIŲ ŽIEVELĖS“.
► Obuolių sėklos
Obuolių sėklose yra riebiųjų aliejų ir daug jodo. 5-6-iose obuolių sėklose jodo yra tiek, kiek rekomenduojama žmogaus paros norma. Jos verčiau neviršyti, nes sėklytėse yra ir medžiagų, kurios gali sukelti apsinuodijimą cianidu. Tiesa, tam reikėtų suvalgyti gerokai didesnį kiekį, bet dėl visa ko geriau nepiktnaudžiauti.
► Gaminame iš obuolių „graužtukų“?
Kai ruošiame kažką iš obuolių, paprastai nemažą dalį šių vaisių išmetame, nes nulupame žievelę ir išmetame išpjaustytas obuolių šerdis. Mes norime jums pasiūlyti keletą idėjų, kur šiuos likučius galima būtų panaudoti.
♦ Pavyzdžiui, puikų džemą išvirsite ne tik iš obuolių, bet ir iš jų šerdžių bei žievelių, tik reikės pridėti truputėlį uogienių tirštiklio (pektino) ir gal dar lašelį kitą maistinių dažų ar dar geriau ryškių vaisių ar daržovių sulčių (pvz. burokėlių), jei norėsite pagerinti spalvą. Ji bus gražesnė, jei žievelės bus raudonos.
♦ Iš obuolių likučių galite pasiruošti ir obuolių acto, kurį panaudosite salotoms pagardinti, arba marinatams ruošti. 500-700 ml vandens pasaldinkite 2-3 šaukštais cukraus arba medaus. Maždaug pusę kilogramo obuolių likučių sudėkite į stiklinį ar keraminį indą ir užpilkite juos vandeniu tiek, kad būtų apsemti. Uždenkite virtuviniu rankšluostėliu ir palikite savaitei kambario temperatūroje jei naudojate cukrų, ir dviem savaitėms – jei naudojate medų. Bent kartą per dieną indo turinį pamaišykite. Ant viršaus atsiras putų, kurios parodys prasidėjusį fermentacijos procesą. Praėjus porai savaičių skystis bus patamsėjęs. Perkoškite jį ir laikykite kambario temperatūroje dar apie mėnesį, kasdien vis pamaišydami. Gerosioms bakterijoms, „gaminančioms“ actą, reikalingas deguonis, tad svarbu indo sandariai neuždaryti tol, kol actas bus pageidaujamo stiprumo. Tada supilkite į butelius, uždarykite kamščiu ir saugokite nuo karščio bei tiesioginės saulės šviesos. Naminis actas konservavimui tiks tik jei bus 4.5% stiprumo, kurį pasimatuoti galite vyno gamintojų naudojamais įrankiais.
Plačiau apie obuolių actą skaitykite straipsnyje: „NUOSTABIOS OBUOLIŲ ACTO SAVYBĖS“.
♦ „Kitokios“ obuolių sultys – supilkite į indą obuolių šerdis ir žieveles, užpilkite vandeniu ir pavirkite maždaug 30 minučių, kartais pamaišydami. Tada perkoškite, pasaldinkite ir atšaldykite prieš gerdami.
Tekstas Linos Tuskėnaitės