Pasaulyje kasdien atliekama gausybė sveikatos tyrimų. Ir visiems jiems apžvelgti neužtektų laiko! Tačiau šių tyrimų rezultatų negalėjome nepastebėti. Jie – neįprasti; susiję su produktyvumu darbe, sumažėjusiu svoriu arba tiesiog pagerėjusia sveikata.
Šokoladas ir sveikesnė širdis
Jeigu mėgstate šokoladą, nuo šiol tam turėsite pasiteisinimą: Amerikos šidies asociacija skelbia, kad yra tiesioginis ryšys tarp kasdienio šokolado vartojimo ir sveikesnės širdies.
Neseniai atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad kasdien suvalgant po 100 gramų juodojo šokolado pagerėja insulino ir kepenų fermentų duomenys, o tai turi įtakos ir širdies veiklai. Šokoladoholikai esą yra biologiškai jaunesni, fiziškai aktyvesni ir rečiau serga chroniškomis širdies ligomis.
Juodojo šokolado mėgėjai pasižymi geresne kognityvine smegenų funkcija.
O žurnale „Appetite“ buvo paskelbti duomenys, kad juodojo šokolado mėgėjai pasižymi geresne kognityvine smegenų funkcija. Jų geresnė atmintis, jie yra organizuotesni ir t. t.
Ir čia yra svarbiausia – kalbama ne apie pienišką šokoladą, o apie tikrą juodąjį šokoladą, kuriame kakavos – 70 proc. ir daugiau. Toks šokoladas yra sodraus kartaus skonio, todėl abejojame, ar pajėgtumėte kasdien suvalgyti po jo plytelę. O ir to daryti nereikėtų (šokoladas yra labai kaloringas ir jame yra cukraus) – pakaktų suvalgyti trečdalį, kad su laiku pajustumėte teigiamų sveikatos pokyčių. Mat tokiame šokolade gausu flavanoidų, itin reikalingų mūsų organizmui.
Silicio slėnyje – badavimas
Silicio slėnis, esantis Kalifornijoje (JAV), laikomas informacinių technologijų ir startuolių lopšiu. Čia dirba geriausi pasaulio protai. Tokiems reikalingas proto aštrumas, greita reakcija, dėmesio koncentracija ir gera sveikata. Ir žinote, ką jie pasitelkė visam tam pagerinti? Ogi trumpalaikį badavimą.
Dabar dauguma vadovų ir verslininkų pabadauja siekdami „optimizuoti protinę veiklą“. Badavimo rūšių yra įvairių, populiariausia Silicio slėnyje – badavimas „su pertrūkiais“, t. y. kai žmogus aštuonias valandas gali valgyti, o likusias šešiolika paros valandų nieko nevalgo (tarkime, valgo laiku tarp dešimtos ryto ir šeštos vakaro). Toks būdas tinkamas daugumai, tačiau jei sergama diabetu, virškinamojo trakto ligomis ar valgymo sutrikimais – būtina specialisto konsultacija.
Tyrimai, atlikti su gyvūnais, parodė, kad toks laikinas badavimas padeda sumažinti Alzheimerio, Parkinsono ir panašių ligų riziką. Taip pat pastebėta, kad tai pagerina atmintį.
Karštutėlė vonia – kalorijoms deginti
Tyrėjas dr. Steve'as Faulkneris teigia, kad mirkimas karšoje vonioje gali turėti panašų poveikį sveikatai, kaip ir mankšta. Esą tai padeda sumažinti riziką susirgti antrojo tipo diabetu. Kaip mokslų daktaras pasakojo „Conversation“, šilta vonia ne tik atpalaiduoja, bet ir toks „pasyvus šildymas“ gali pagerinti sveikatą.
Dr. Faulkneris su savo komanda ištyrė 14 žmonių. Vieni jų valandą mirko 40 laipsnių temperatūros vandenyje, o kiti valandą mynė dviratį. Bandymų esmė buvo padidinti kūno temperatūrą vienu laipsniu ir pasižiūrėti, kiek per valandą organizmas sudegins kalorijų. Jų, žinoma, daugiau sudegino važinėjusieji dviračiu, tačiau valandos pasigulėjimą šiltoje vonioje tyrėjai prilygino pusvalandžio pasivaikščiojimui! Cukraus lygis kraujyje buvo panašus, tačiau pavalgius, tų, kurie mirko vonioje, cukraus kiekis kraujyje buvo dešimčia procentų mažesnis nei tų, kurie važinėjo dviračiu. Puikus rezultatas!
Taigi, nenuvertinkite vonios galios. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens temperatūra turi būti tik nedaug didesnė nei normali kūno temperatūra. Neturite jaustis kaip pirtyje, nes pasigulėjus valandą per karštoje vonioje, gali apsvaigti galva, o ir odai tai bus ne į naudą – ji išsausės.