Buvusiam grupės R.E.M. lyderiui Michaelui Stipe'ui (59) nelimpa pats epitetas buvęs: dainininkas, vizualiųjų menų kūrėjas, aktyvistas ne tik neatrodo artėjantis prie šešiasdešimties – jis tiesiog gyvena esamuoju laiku.
Grupės, išsiskirsčiusios 2011 metais, gerbėjai iki šiol sako, kad tai nutiko per anksti: Peteris Buckas, Mike’as Millsas, kiek anksčiau pasitraukęs būgnininkas Billas Berry ir, žinoma, Stipe’as net daugiau kaip po 30 metų scenoje vis dar turėjo ką pasakyti. Tačiau jis pats įsitikinęs, kad viskas kada nors turi baigtis ir svarbu padėti tašką taip, kaip pačiam atrodo derama.
Juolab jis ir toliau kalba – ir kaip dainininkas bei dainų kūrėjas, ir kaip fotografas, neseniai pristatęs antrąjį nuotraukų albumą, ir kaip klimato kaitos reikalų gynėjas, skiriantis visas už naują singlą surinktas lėšas ekologijos judėjimui „Extinction Rebellion“. Grupės R.E.M. muzikantams visada rūpėjo socialiniai ir politiniai klausimai nuo etiško elgesio su gyvūnais iki Niujorko atstatymo po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Norintys parsisiųsti „Your Capricious Soul“ raginami mokėti už jį, kiek kas gali, ir ne tik išgirsti, kaip šiandien skamba gerai pažįstamas kultinio dainininko balsas, bet dar ir paremti kilnų reikalą. Kaip tik sukanka 25 metai, kai pasirodė devintasis R.E.M. studijoje įrašytas albumas „Monster“, ta proga jis sumiksuotas iš naujo, papildytas ir perleistas specialiomis šešiomis kompaktinėmis plokštelėmis. Tik nereikia turėti lūkesčių, kad grupė vėl gali dainuoti kartu, – prieš pusmetį interviu „Guardian“ Stipe’as tą ypač pabrėžė.
Jau seniai dainininkui fotoaparatas – toks pat svarbus kaip mikrofonas. Tik nevadinkite šios veiklos pomėgiu: jis fotografuoja nuo trylikos, net kurį laiką studijavo fotografijos meną ir tapybą Džordžijos universitete, bet metė studijas dėl R.E.M. Įamžino grupių „Ramones“, „Runaways“, „Queen“ pirmuosius koncertus („Mačiau juos iš pirmosios eilės“, – susižavėjęs sako žurnalistams, lyg pats nebūtų ryškiausia žvaigždė). Fiksavo ir R.E.M. istoriją – rašyti dienoraštį truko ilgai, o kamera visada buvo šalia ir leido įamžinti jo „nepaprastą, neapsakomai laimingą gyvenimą“ (tai paties Stipe’o apibūdinimas), ne viena jo nuotrauka panaudota albumų viršeliams.
Stipe’o archyvuose – apie 37 tūkstančius kadrų. Sunku įsivaizduoti, kaip menininkas, pats save vadinantis tikru kaupiku, atrinko trisdešimt penkis, – būtent tiek įėjo į pirmąją jo knygą „Volume 1“. Tarp jų – artimųjų ir draugų portretai, vyrų aktai ir net kudzu, lietuviškai – kalninių puerarijų, laukai Džordžijoje; jie atsirado pirmosios R.E.M. kompaktinės plokštelės „Murmur“ viršelyje. Kai kurias nuotraukas – pavyzdžiui, Kurto Cobaino rankų atvaizdą – iki tol buvo mačiusios tik jo našlė Courtney Love ir dukra Frances Bean. Yra ir prieš trejus mirusio menininko Jeremy Ayerso – pirmojo Stipe’o mokytojo ir mylimojo – nuotrauka. Būtent jis išmokė drovų devyniolikmetį iš Atenso, Džordžijos valstijos, mėgautis maistu, menu, šokti, juoktis iš savęs. „Jis supažindino su siurrealizmu, XX amžiaus meno istorija, Philipo Glasso muzika, vegetarizmo samprata... Mus siejusi aistra man buvo labai svarbi, jam – gal kiek mažiau. Bet draugystė, buvusi įkvėpimo šaltinis ir trukusi visą gyvenimą, pranoko trumpą romantinį ryšį“, – dalijasi prisiminimais Stipe’as.
Ką tik pristatytas naujas albumas „Our Interference Times: A Visual Record“ – dar kitoks: 200 puslapių, mažiau portretų, daugiau abstrakčių kompozicijų, filosofinių žmogaus ir gamtos sąveikos iliustracijų. Nuotraukų albumą giria ir perka: „Amazon“ populiariausių fotografijos monografijų šimtuke jis užima 28-ąją vietą.
Paprasti žmonės pildo instragramą. Stipe’as ketina išleisti dar kelias nuotraukų knygas, nors instagramo paskyrą irgi kurį laiką turėjo ir dalijosi asmenukėmis su garsenybėmis, kurių veidus... iškirpdavo, palikdavo tik save, besišypsantį kaip kvailelį. („Man atrodė juokinga nukirpti pusę Salmano Rushdie, Patti Smith, Tildos Swinton ar Sofios Coppolos“, – sakė jis.) Paskui kvaila išdaiga nusibodo ir paskyra buvo uždaryta. Menininko nėra ir tviteryje ar feisbuke, o asmeninė svetainė, pilna judančių triukšmingų paveikslėlių, šiuo metu reklamuoja „Your Capricious Soul“.
Fotografiją papildo instaliacijos, vizualieji menai, skulptūra, nors menininkas sako, kad vaizdai ir muzika jam visada buvo neatsiejami: R.E.M. laikais jis net matydavo rašomas dainas. „Taip atsirado „Nightswimming“, „Departure“. Pirmiausia atsiranda gamtovaizdis, paskui jame apgyvendinu žmones ir sukuriu jų istoriją, – atskleidžia kūrybos procesą. – Bet visada pirmiausia išvystu, tik paskui girdžiu.“
Visas Stipe’o gyvenimas, net asmeninis, paklūsta naujai senai aistrai. Knygos, skulptūros, kompozicijos kuriamos milžiniškoje studijoje Niujorke, Tribekoje, kur gyvena su partneriu, taip pat garsiu fotografu Thomu Dozolu (44). Jie kartu jau penkiolika metų, bent penkerius Stipe’as mūvi vestuvinį žiedą: 2014-aisiais šnekėta, kad pora tylomis susituokė. Spėlioti gali, kiek nori, menininkas nemėgsta tiesių apibrėžimų – gėjus, heteroseksualas. „Nei pasaulis, nei seksualumas man nėra dvimatis, o dabar vartojamos sąvokos ir apibrėžimai neatspindi to, kaip išties jaučiuosi“, – sako jis.