Nešienautos Vilniaus pievos kaitina aistras: vieni įžvelgia pavojų gyvybei, kiti – naudą gamtai

Stanislovas Stavickis-Stano, Aušra Štukytė, Ieva Narkutė, Vilniaus pievos
Šaltinis: Žmonės
AA

Vilnius didžiuojasi žaliausio Europos miesto titulu. Šiais laikais gebėjimas didmiestyje išsaugoti natūralius gamtos lopinėlius  – vertybė, tačiau kai kurie atvejai kelia diskusijų. Vienas tokių – nenušienautos Vilniaus pievos ir gatvių ar sankryžų salelėse styrančios aukštos žolės. Kai kurie tame įžvelgia didelę naudą, kai kurie – grėsmę, o iš tikrųjų nenušienautų sostinės plotų gausą nulemia kelios priežastys.

Vilniuje gausu įvairiausių žaliųjų erdvių – didelių parkų, sodų, juose augančių medžių, krūmų, gėlių ir žydinčių pievų. Šios zonos – labai svarbios miestui, jo bendruomenei ir ekosistemai. Vis tik, nepaisant jų reikšmės, kai kurie dalykai kelia žmonių nepasitenkinimą ir tampa intensyvių diskusijų priežastimi.

Ketvirtadienį žurnalistė Renata Šakalytė-Jakovleva savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame išryškino problemą – nešienaujamos saugumo salelės Vilniaus gatvėse bei sankryžose kelia eismo įvykių riziką, mat aukštos žolės gerokai apsunkina matomumą. Žurnalistė įvardijo ir realų pavyzdį – aukšta žole apaugusi salelė netoli Valakampių tilto trukdo pamatyti nuo Nemenčinės pusės atskuodžiančius automobilius, ypač – žemesnio ūgio asmenims.

Nešienaujamos Vilniaus pievos / BNS nuotr

Tą pačią problemą pastebėjo ir dainų autorė bei atlikėja Ieva Narkutė. Ji pritarė R.Šakalytės-Jakovlevos mintims ir išsakė, kaip, jos nuomone, ši problema turėtų būti sprendžiama.

„Vakar tą patį galvojau, išsukinėdama iš Rudens g. į Batoro. Kažkaip tikrai galėtų diferencijuoti tas šienavimo/nešienavimo vietas, nes ne visi vairuotojai tokio ūgio“, – rašė I.Narkutė.

Ilgainiui diskusija socialiniuose tinkluose išsiplėtė ir iškėlė daugiau klausimų: ar nenušienautos sostinės pievos – gražu ir kaip tai veikia miesto veidą? Taip pat dalintasi ir baimėmis, kad aukštose žolėse veisiasi pavojų keliantys gyviai, tarp kurių – net gyvatės ar žiurkės.

Ieva Narkutė / Edvardo Blaževič, LRT nuotr.

Kiek kitokia pozicija dėl vešliai apaugusių sostinės vietų pasidalijo aktorė Aušra Štukytė. Portalui Žmonės.lt moteris pasakojo, kad nors ji nepritaria nemažai daliai Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, pavyzdžiui, miesto tankinimo politikai arba viešųjų gatvių siaurinimui, nutarimas dėl nešienaujamų plotų, jos nuomone, yra vienas geresnių sprendimų.

„Yra saugojama gamta, tačiau kartu atsižvelgiama, kad žmonėms būtų patogu ir praeiti, ir šunį prasivesti, ir su vaikais būti“, – portalui Žmonės.lt sako A.Štukytė.

Nemažai gamtininkų, ekologų ir miesto architektų feisbuke sekanti aktorė pastebėjo, kad jie yra už gamtos ir urbanistikos suderinamumą. Specialistai nepalaiko idėjos iš miesto išstumti natūralią gamtą, o vėliau ją imituoti. Nors tai, anot Aušros, dažnai daroma centrinėse miestų dalyse, Vilnius vis dar yra pilnas gamtos.

„Natūralios gamtos lopinėlių pasaulio didmiesčiuose labai sunku surasti, tad Vilniaus žaliąsias zonas turėtume tausoti ir bandyti išsaugoti. Tarkime, iš Australijos, Amerikos ir Kanados atvykę kolegos ar draugai būna tuo labai sužavėti“, – dalijasi Aušra.

Aušra Štukytė

Moteris pabrėžė ir diskusiją dėl žaliųjų Vilniaus zonų estetikos. Ar aukštos žolės bjauroja, ar puošia miestą – kiekvieno žmogaus skonio reikalas, tačiau nereikia pamiršti pagrindinės gamtos erdvių paskirties – miesto ekosistemos išsaugojimo.

„Nors pradėjome nuo tokių mažų dalykų kaip žolės saugojimas, tai jau yra labai reikšminga. Mes iki nukritimo galime diskutuoti dėl nešienautų pievų estetikos ir nesutarti, tai gražu ar negražu, tačiau to reikia, kad išsaugotume pilnavertę miesto ekosistemą“, – portalui Žmonės.lt sako aktorė.

Ją sudaro medžiai, krūmai, žolės ir juose gyvenantys įvairiausi vabzdžiai, smulkūs ir stambesni paukščiai, šliužai. Aušra pasakoja ne kartą girdėjusi kalbas, kad žolėse tyko ir gerokai pavojingesni gyviai. Vis tik tokie nuogąstavimai, anot jos, yra stipriai perspausti, nes sklindančios kalbos apie Vilniaus pievose tykantį pavojų – laužtos iš piršto. 

Nešienaujamos Vilniaus pievos / BNS nuotr.

„Žolynai apipinti yra legendomis apie tūkstančius agresyviai nusiteikusių ir mus pulti pasirengusių erkių, bet jei žolė bus palanki medžioti paukščiams, erkių tiek nebus. Aš pati, stebėdama mano gyvenamame Vilniaus rajone esančią nepjautą žolę, matau tik paukščius, bites ir vabzdžius. Nėra jokių žiurkių ir gyvačių, apie kurias miestiečiai pradeda kalbėti ir svaigti“, – įsitikinusi Aušra.

Aktorė sutinka su R.Šakalytės-Jakovlevos pastebėta problema, kad kai kur aukštos žolės kenkia matomumui, tačiau tvirtina, kad ją galima nesunkiai išspręsti.

„Savivaldybė sukūrė programėlę „Tvarkau Vilnių“, kurioje galima užregistruoti konkrečią problemą. Į tai iš tikrųjų reaguojama: mūsų rajone po žiemos atsirado didelė duobė, kurią reikėjo greitai sutvarkyti. Problema buvo pašalinta dar tą pačią savaitę“, – patirtimi su Žmonės.lt dalijasi A.Štukytė.

Aktorei pritarė ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano. Jo nuomone, Vilniaus žalieji plotai turėtų būti saugojami ir šienaujami rečiau. „Gamta nėra eksterjeras ir mums nereikia futbolo aikščių. Reikia laiko, kad pievoje užželtų žolė, joje įsikurtų vabzdžiai ar kita gyvūnija. Tad prižiūrėti pievas reikia, tačiau žolę šienauti galima ir rečiau, nei tai buvo daroma prieš tai“, – portalui Žmonės.lt komentavo Stano.

Stanislavas Stavickis-Stano / Asmeninio albumo nuotr.

Iškilus diskusijai, portalas Žmonės.lt kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Savo išsamiu komentaru pasidalijo Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.

„Pievas miestuose būtina šienauti ir niekas jų šienavimo neatšaukė. Jos yra ir bus šienaujamos ne tik dėl patogumo žmonėms, tačiau taip pat ir gamtosauginių priežasčių. Pavyzdžiui, siekiamą biologinę įvairovę galima užtikrinti tik šienaujant atitinkamais režimais, kad stabdyti vienų rūšių (pavyzdžiui, invazinės rūšys, tokios kaip šiaurinis šemenis ar lubinai) plitimą, skatinti kitų rūšių gausėjimą, taip pat siekiant išlaikyti pievų buveines ir apsaugoti jas nuo savaiminio užžėlimo.

Jei mieste nebūtų šienaujamos pievos, po kelerių metų vietoj gražių žiedų sulauktumėme sąžalynų. Tvarus pievų šienavimas absoliučiai nereiškia, kad jos turi būti neprižiūrimos“, – portalui Žmonės.lt komentavo R.Baniulienė.

Nešienaujamos Vilniaus pievos / BNS nuotr

Ramunė Beniulienė portalui Žmonės.lt nurodė, kad tvarus šienavimas numato, jog dalis miesto pievų kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose yra šienaujama nuolat, palaikoma veja. Kitiems pievų plotams taikomas retesnis šienavimo režimas – šienaujama vieną ar kelis kartus per metus, žolynams leidžiant augti ilgesniems. Dar dalis pievų, visiškai nuošaliose vietose, pavyzdžiui aplinkelių šlaituose, prižiūrima taip, kad jose galėtų augti savaime dygstantys medžiai ir krūmai, t.y skatinamas savaiminis atžėlimas.

„Artimiausias masinis aukštos žolės šienavimas numatomas apie Jonines, jis gali varijuoti priklausomai nuo klimato sąlygų. Šiemet žolė auga žymiai greičiau nei įprasta, nes sulaukiame gausių kritulių, tačiau jos šienavimo neverta skubinti, jei užklups karščiai. Iki to laiko Seniūnijos pagal situaciją vertina pievų būkle, renka ir reaguoja į Vilniečių atsiliepimus. Dauguma jų pageidauja, kad būtų daugiau šienaujama skiriamosiose juostose ties sankryžomis ir posūkiais, taip pat erdvėse tarp gatvių ir namų, į šiuos prašymus kiek įmanoma operatyviai atsižvelgiama ir pagal juos tikslinami šienavimo žemėlapiai. Maždaug penktadalį prašymų sudaro prašymai palikti žydinčias pievas arčiau namų, po medžiais ar prie gėlynų.

Svarbiausias tvaraus šienavimo tikslas yra apsaugoti miestą vasarą nuo perkaitimo ir taršos. Žalieji plotai padeda žmogui geriau jaustis dėl daugelio priežasčių, tačiau jas galima sugrupuoti į tris didelius savijautos, sveikatos ir patogumo (mažiau kaitros, dulkių, oro taršos, nesugerto lietaus). Pastaruoju metu daugėja tyrimų apie teigiamą emocinį žalumos poveikį žmogui, tvaraus šienavimo atžvilgiu svarbu, kad nenuskustoje žolėje lieka gyvybė, įskaitant natūralius erkių priešus, nežūva visa ekosistema, tai pat labai svarbu žmonių sveikatai“, – išsamiu komentaru su portalu Žmonės.lt dalijosi Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.

Nešienaujamos Vilniaus pievos / BNS nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė pridūrė, kad neseniai Vilniuje pradėjo veikti realaus laiko žiedadulkių ir oro taršos matavimo sistema, jos duomenys skelbiami miestoplaučiai.lt. Čia alergiški žmonės jiems gali pasitikrinti jiems aktualių žiedadulkių rūšių lygį mieste. „Būtent šiomis dienomis alergizuojančių žiedadulkių koncentracija Vilniuje po pavasarinio žydėjimo jau tapo nuline. Erkių diegiant tvaraus šienavimo praktiką, kaip buvo skelbta, nepadaugėjo, priešingai – nors klimatas tampa erkių plitimui palankesnis, jų mažėja“, – kalbėjo R.Baniulienė.

„Vilniuje, pagal HUGSI indekso metodiką žalieji plotai užima 67 proc. teritorijos. Pagal šį rodiklį pirmaujame Europoje ir esame treti pasaulyje. Šis indeksas taip pat vertina pokyčius, galime pasidžiaugti, kad skirtingai nei daugumoje miestų pastebimas medžių skaičiaus augimas, tą patvirtina ir mūsų statistika – šį pavasarį savivaldybė, bendruomenės ir verslas pasodino apie 20 tūkstančių medžių“, – kalbėdama su portalu Žmonės.lt patikino R.Baniulienė.

Nešienaujamos Vilniaus pievos (19 nuotr.)
+13
Skaitykite daugiau