Nerijus Mačiulis. 12 prognozių, juodvarniais lakstančių

Nerijus Mačiulis / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.
Autorius: Nerijus Mačiulis, ekonomistas
Publikuota: 2020-02-02 17:38
Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nielsas Bohras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet?

Pirma – ekonomikos krizė neužklups, skurdas mažės, o atlyginimai augs. Tiesa, ne visur ir ne visiems. Vidutinės lietuvių pajamos augs sparčiau nei kainos, tačiau vidurkis kaip visada slėps ir džiugesnių, ir liūdnesnių istorijų. Kai kam pakeitus darbą atlyginimas padvigubės, o 100 tūkstančių bedarbių nedžiugins nei minimalaus, nei vidutinio atlyginimo augimas. Asmeninių nuopuolių, praradimų ir nesėkmių bus visada, bet nacionalinei krizei laikas dar neatėjo.

Antra – ekshibicionizmą pamažu išstums santūrumas, o ekstravaganciją – minimalizmas. Praėjusį dešimtmetį vis dar buvo priimtina metų pabaigoje pasidžiaugti per metus lėktuvu įveiktais kilometrais ir aplankytais žemynais.

Keliausime vis dar daugiau, bet tuo girsimės rečiau.

Švedijoje gimusi ir įsišaknijusi „flygskam“ – skrydžio gėda – bus dažnesnė nei skrydžio baimė. Dažniau išgirsime apie sau mestą iššūkį visus metus nepirkti jokio naujo drabužio nei apie svajonę pasipuošti išskirtinio dizainerio naujausiu šedevru. Gerai, gal ne šiemet, bet jau šį dešimtmetį.

Trečia – ekstremalaus oro reiškinių bus vis daugiau, jie bus vis pavojingesni ir vis arčiau mūsų. Pastaraisiais metais kai kas nustebę, kai kas susidomėję, kai kas su siaubu stebėjome degančius Europos, Amazonės ar Australijos miškus. Norėtųsi pasakyti, kad tai buvo pavienės stichinės nelaimės, tačiau kaistanti planeta, dažnėjančios ir ilgėjančios sausros, galingesnės liūtys ir niokojančios audros apie save primins ir šiemet. Iki šiol daugelį stichinių nelaimių stebėjome ir aptarėme iš toli, bet jos artės mūsų namų link. Ne, klimato kaita neturi teigiamų pasekmių: gruodį pražystančios žibuoklės nėra žavios, o visa vasara be lietaus nereiškia, kad mūsų laukia nuostabios atostogos.

Ketvirta – sukčiai bus vis išmanesni ir aktyvesni. Apsimesdami valstybinių institucijų ar bankų atstovais, jūsų artimaisiais, nukentėjusiais, kenčiančiais ar šiaip geradariais jie kėsinsis į jūsų sąskaitas ir kitą turtą.

Jie pasakos įtikinamas istorijas, siųs nuorodas, kurias paspaudę galėsite susigrąžinti pinigus, atsiimti laimėjimus ar kitais būdais „greitai ir be rizikos praturtėti“.

Ugdykite ir išsaugokite sveiką skepticizmą, negriebkite blizgaus kvepiančio kabliuko. Laisvalaikiu perskaitykite lietuvių kilmės Nobelio premijos laureato Roberto Shillerio knygą „Kvailių žvejonė“.

Penkta – kai kurios prognozės nepasiteisins, o pasiteisinusios liks užmarštyje. „Google Trends“ rodo, kad artėjant Naujiesiems metams lietuviai internete ieško dviejų dalykų – dovanų artimiesiems ir prognozių. Nuo seniausių laikų žmonės norėjo sužinoti ateitį, todėl atsirado žiniuonių, astrologų, futurologų ir ekonomistų. Išmokime pasitikti netikėtumus ir apkabinti nežinomybę, o skaitydami prognozes nepraraskime skepticizmo ir neužmirškime, kad mūsų ateitį dažniausiai lemia asmeniniai sprendimai ir pastangos.

Šešta – sportuosime dažniau ir daugiau, bet ne dėl kitų.

Jau pasitikę Naujuosius metus neriame į kitas paieškas – dietų ir sporto klubų.

Alkoholio lietuviai vartoja vis mažiau, laisvo laiko ir pinigų turi vis daugiau, todėl pramogų, iššūkių, ramybės ir svaigulio vis dažniau ieškos sportinėje veikloje.

Septinta – ne viskas vyks taip, kaip suplanuota ar pažadėta. Valdžios atstovai pažadės gerovę ir klestėjimą, bet kažkas sutrukdys tai įgyvendinti. Kažkas pažadės pergales ir medalius, bet suklups. Kažkas pasakys, kad tuoj pasiūlys 12 prognozių, bet pusiaukelėje išsikvėps. Pasitikėkime vieni kitais, bet per daug nesitikėkime, o iš savęs reikalaukime daugiau nei iš kitų.

Žurnalo „Žmonės“ prenumeratą rasite paspaudę ČIA.

Naujausi straipsniai