Nepriklausomybės akto signataras J. Šaulys – legendinis diplomatas, vedęs užsienietę

J. Šaulys / LRT nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-01-14 14:43
Nors kai kurių Vasario 16-sios akto signatarų pavardės linksniuojamos kur kas dažniau, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas ir diplomatas Jurgis Šaulys – neabejotinai viena ryškiausių XX a. Lietuvos asmenybių: patriotas ir valstybininkas, žavėjęs ne tik savo nuveiktais darbais, bet ir ne ką mažiau įdomia asmenybe.

Apie J. Šaulį LRT TELEVIZIJOS žiūrovai jau šį vakarą plačiau galės išgirsti antrojoje dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ dalyje. Filmų ciklas pasakos apie dešimt įtakingų XX a. asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Jurgis Šaulys gimė 1879 metais Balsėnų kaime, daugiavaikėje smulkių valstiečių šeimoje. Baigęs mokslus Palangoje jis įstojo į Vilniaus vyskupijos kunigų seminariją. Čia J. Šaulys pasižymėjo ne tik geru mokslu, bet ir aktyvia visuomenine veikla. Tačiau būdamas trečiame kurse iš seminarijos buvo pašalintas, galimai, dėl ligos.

Pasak istorikų, tai tapo lemiamu posūkiu jaunuolio gyvenime, atvedusiu jį į aktyvią tautinę veiklą, padariusi J. Šaulį viena įtakingiausių figūrų Lietuvos Taryboje ir pirmuoju Lietuvos valstybės diplomatu, profesionaliai daugiau kaip 20 metų gynusiu Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesus.

Politologas ir istorikas Raimundas Lopata filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ serijoje apie J. Šaulį patvirtins, kad jo indėlis į valstybės sukūrimą – itin svarbus. „Tai vienas žymiausių Lietuvos Respublikos politikų, demokratas, tikrai nemažai prisidėjęs prie Lietuvos kaip valstybės atsiradimo XX a. pirmojoje pusėje“, – sakys R. Lopata.

Bene vienas įsimintiniausių J. Šaulio darbų – būtent Vasario 16-sios Nepriklausomybės aktas, kurį jis surašė ranka ir originalą perdavė vokiečiams. „Lietuvos taryba būtent Jurgį Šaulį įgaliojo signatarų parašais patvirtintą tekstą dar tą patį vakarą nunešti Vokietijos pasiuntinybės Vilniuje patarėjui fon Boninui“, – filme pasakos Nepriklausomybės akto originalą Vokietijos archyvuose radęs profesorius Liudas Mažylis.

Istorijos žinovus žavi ne tik J. Šaulio nuveikti darbai, bet ir įdomi asmenybė, o ypač – asmeninis gyvenimas ir ypatingas santykis su moterimis. Studijuodamas Berno universitete, Jurgis Šaulys susipažino su dešimčia metų jaunesne studente iš Galicijos Kazimiera Celinska, kilusia iš pasiturinčios šeimos, ją vedė ir susilaukė dukters Birutės.

Tačiau vėliau J. Šaulys su žmona išsiskyrė ir įsimylėjo italę operos dainininkę Mafaldą Salvatiną. Pagal nusistovėjusią tvarką ir išleistą Lietuvos užsienio reikalų ministro įsakymą, norint Lietuvos diplomatui vesti užsienietę reikėjo gauti ministro leidimą. Nors tokio leidimo jis negavo, savo mylimąja užsienietę vis tiek vedė ir paskutines dienas praleido jos viloje.

„Jurgis Šaulys buvo tikras Lietuvos valstybininkas, buvo žmogus, kuris pakėlė Lietuvos valstybingumo lygį, ir Lietuvos kultūros lygį. Jo indėlis ir profesionalia, ir žmogiška prasme yra ženklus, galbūt nepelnytai buvo primirštas, bet smagu, kad 100-mečiui artėjant mes prisimename tokius žmones kaip Jurgis Šaulys“, – pasakos filmo scenarijaus autorius Vytautas Plečkaitis.

Antrasis „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ sezonas žiūrovams papasakos dar daugiau niekur negirdėtų faktų apie svarbiausias asmenybes, prisidėjusias prie Lietuvos nepriklausomybės. Filmų cikle taip pat bus supažindinama su daug nusipelniusiais Lietuvai, bet kažkodėl užmarštyje likusiais herojais, tokiais, kaip pirmąją lietuvišką mokyklą Kaune įsteigusiu spaustuvininku signataru Saliamonu Banaičiu, vienu iš nedaugelio tarpukario Lietuvos generolų Silvestru Žukausku ir kitais.

Dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ filmas apie Jurgį Šaulį, kurio vaidmenį atliko aktorius Vidmantas Fijalkauskas – jau šį sekmadienį, 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai